Akibrokštas: jei pinigus gavai per klaidą – privalai grąžinti

Sąskaitoje – dar 300 eurų Praėjusią vasarą Vilma dirbo vienoje Vilniuje esančioje kavinėje. Mergina ten dirbo neilgai – apie du mėnesius. „Darbo tempas buvo sunkus, pastoviai stovėjau ant kojų, patalpose visada buvo labai karšta, važinėti į darbą tekdavo toli. Dėl to nusprendžiau išeiti. Man tiesiog buvo per sunku, tai pradėjo atsiliepti sveikatai“, – pasakojo Vilma. Merginai buvo mokamas minimalus atlyginimas ir priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų. Išėjus iš darbo į Vilmos banko sąskaitą buvo pravestas galutinis atsiskaitymas – beveik 300 eurų. Ji sako, kad nustebo gavusi tik tiek. „Įsidarbinant man pasakė, kad pirmąjį mėnesį priedų negausiu, o už antrą man juos jau mokės. Tačiau išeinant iš darbo gavau tik minimumą, be jokių priedų“, – kalbėjo pašnekovė. Algos, kavinėje, kurioje ji dirbo, buvo mokamos dešimtą mėnesio dieną, o iš darbo ji išėjo pirmąją rugpjūčio dieną. Vilma pasakojo: „Porą dienų po algų mokėjimo dienos pasitikrinau sąskaitą ir pamačiau ten dar beveik 300 eurų.  Pirmiausia pamaniau, kad įsivėlė klaida, tačiau per savaitę nesulaukus jokio skambučio ar laiško nusprendžiau, kad man tiesiog pravedė žadėtus priedus, nors suma ir atrodė per didelė.“ Sužinojo po beveik keturių mėnesių Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to kai išėjo iš darbo, Vilma pašto dėžutėje rado pranešimą apie registruotą laišką. Pasiėmusi jį iš pašto mergina nustėro – laiške parašyta, kad ji turi grąžinti jai pravestus 300 eurų, nes jie, neva, pravesti per klaidą.

“Laiške tebuvo kelios eilutės, kuriose pasakyta, kad pagal atitinkamą civilinio kodekso straipsnį turiu pinigus grąžinti per keletą dienų“, – apie gautą netikėtą laišką pasakojo per klaidą pinigus gavusi mergina. Vilma išsigando. Ji pasakoja bandžiusi tartis su įmonės, kurioje dirbo, direktoriumi. „Parašiau jam, kad visos sumos iki nurodytos datos tikrai negalėsiu grąžinti. Paprašiau, kad leistų grąžinti dalimis ir pasiūliau pasirašyti dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad sumą grąžinsiu per keletą mėnesių. Direktorius pasiskundė, kad tai reikėtų sutvarkyti iki metų galo, tačiau suprato mane ir sakė, kad susisieks kai tik bus paruoštas dokumentas“, – situaciją prisiminė studentė. Tačiau ėjo dienos, savaitės, mėnesiai, o Vilma jokio laiško taip ir nesulaukė. „Vis tikrinau tiek elektroninę pašto dėžutę, tiek tikrą, bet nieko negavau iki šiol, o praėjo jau pusė metų, gal ir daugiau, – sako pašnekovė. Nežinau net ką daryti. Ar pačiai ieškoti jų ir siūlyti pravesti pinigus? Ar nieko nedaryti? Vis bijau, kad gausiu laišką, kad esu paduota į teismą.“ Turėtų ieškoti pati Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Vilmos situacija yra žmogiška buhalterio klaida. Ji taip pat teigia, kad įmonė turi teisę reikalauti, kad mergina grąžintų pinigus. „Jeigu tai yra buhalterio klaida, tai įmonė turi teisę reikalauti, kad dėl buhalterio klaidos taisymo tas žmogus grąžintų pervestas lėšas. Buhalteriai yra žmonės, jie iš tikrųjų dažnai klysta. Juk jiems reikia daug žinoti, daug skaičiavimų atlikti ir iš tikro galėjo žmogus tiesiog suklysti“, – sako D. Čibirienė. Paklausus, ką, jos nuomone, turėtų daryti Vilma, D. Čibirienė sakė, kad protingiausias sprendimas būtų pačiai ieškoti kontaktų su įmone ir pinigus grąžinti. Ji sako, kad pinigus turi grąžinti ne buhalteris, kuris padarė klaidą, o žmogus, kuris tuos pinigus gavo.  “Patarčiau merginai pačiai susirasti įmonės kontaktus ir grąžinti pinigus, nes jei tai bus perduota teismui, jai reikės padengti ir teismines išlaidas“, – kalbėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė. Daivos Čibrienei pritaria ir Advokatės J. Danišauskienės kontoros advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė. „Civiliniame kodekse nurodoma, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta“, – sako R. Vaičekauskytė. Tai, kad Vilma galvojo, kad pravesti pinigai buvo atlyginimo priedai, nėra priežastis jų negrąžinti. Pasak R. Vaičekauskytės, svarbu tai, ar Vilmos darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jai priklauso priedai ir kokia mokėjimo paskirtis buvo nurodyta pavedime į pašnekovės sąskaitą. „Šioje situacijoje merginai būtų naudingiausias taikus situacijos sprendimas, operatyviai, geranoriškai susitarus su įmone dėl per klaidą gautų pinigų grąžinimo tvarkos raštu“, – situaciją komentavo advokato padėjėja.

Skaitykite daugiau: https://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/2016/05/23/news/akibrokstas-jei-pinigus-gavai-per-klaida-privalai-grazinti-1371668/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy