Teisininkai: daugėja atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl visiškai juokingo sveikatos sutrikdymo

Kartais kaimynų, draugų, pažįstamų ar visai nepažįstamų asmenų konfliktai viešoje vietoje neapsieina be apsistumdymų. Teisininkai įspėja, jog daugėja atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl visiškai juokingo sveikatos sužalojimo, pavyzdžiui, menkučio įdrėskimo (žinoma, įdrėskimas įdrėskimui nelygus) ir siekia prisiteisti solidžią kompensaciją.

Medikams pasirodo po kelių dienų
Advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės klausiame, ar visada nežymiai sutrikdžius sveikatą viešoje vietoje gresia baudžiamoji atsakomybė?
„Iš tikrųjų ne visada gresia baudžiamoji atsakomybė, nors pradedamųjų ikiteisminių tyrimų yra labai daug, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, elementarus ginčas su kaimynais kasant sniegą. Atrodo, nekaltas apsižodžiavimas, vyrai apsistumdo, tik „bach“ į nosį ir kviečiama policija, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Turėjome ir kitą bylą: žmogus naktį išėjo į lauką ir sugalvojo prisikabinti prie kito asmens, kuris sėdėjo automobilyje. Jis prisistatė neva automobilio savininku, išprovokuodamas konfliktinę situaciją ir ištempdamas žmogų iš mašinos“, – pasakoja teisininkė.
 
Tiesa, jeigu viešojoje vietoje buvo padaryta nusikalstama veika ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dar ne pagrindas asmenį teisti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Anot R.Vaičekauskytės, neabejotinai turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka, tai yra kaltininko veiksmai turi būti laikomi pavojingi visuomenei, o ne tik konkrečiam nukentėjusiam asmeniui.
 
„Sveikatos sutrikdymo nustatymas – įdomus klausimas teismų praktikoje. Kai kurie neva nukentėję asmenys kreipiasi į teismo ekspertus po trijų keturių dienų arba apskritai sugeba nesikreipti į medikus. Teismų praktikoje, kai žmogus ne iš karto po įvykio kreipiasi į teisėsaugą ir medikus, o praėjus keletui dienų, yra vertinamas kritiškai. Galbūt žmogus smurto nepatyrė, nors bandoma įrodyti priešingai, galbūt jį vėliau sumušė kas nors kitas? Iš tiesų būna sutapimų, kad žmogus vieną dieną apsižodžiavo ir apsistumdė su vienu, kitą dieną – jau su kitu. Kas iš tikrųjų padarė tą nežymų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje? Kai kurie ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami tokiais atvejais“, – pasakoja teisininkė R.Vaičekauskytė.
 
Siekia pralobti
„Mane stebina nukentėjusiųjų elgesys, kurie įsivaizduoja, kad vieną kartą sudavus per petį galima iš to asmens lengvai prisiteisti keletą tūkstančius eurų. Žalai atlyginti prašoma ir penkių, ir dešimties tūkstančių eurų. Nežinau, ar vyrui yra labai didelis sveikatos sutrikdymas, jeigu nuo galvos kas nors numetė kepurę ar nestipriai jį papurtė? O prašomas didžiausias žalos atlyginimas, nors pasekmių nelabai matyti. Bet teisme jis įrodinėja, kad yra pažemintas prieš visą gyvenvietę. Galbūt yra įsitikinimas, kad atsirado proga prisiteisti pinigų, ypač jeigu kas nors motyvuoja iš šono… Jeigu dar sužino, kad pilietis, kuris pastūmė, turi pinigų, viskas – iki kraujo įrodinėja per visas instancijas, kad yra stipriai nukentėjęs“, – šypsosi teisininkė.
Labai dažnai moterys mėgsta apsidraskyti, ypač dainininkės socialiniuose tinkluose demonstruoja specifines smurto žymes.
 
„Žinote, nagas nagui nelygus. Su nagu galima padaryti ir sunkų sveikatos sutrikdymą, pavyzdžiui, išdrėksti akį“, – sako teisininkė. Ji atkreipia dėmesį, jog  neretai smurtautojas labiau sužalojamas už nukentėjusįjį.
„Tuomet smurtautojas pirmas kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atitinkamai nukentėjusysis pradeda kitą ikiteisminį tyrimą. Jeigu pavyksta ikiteisminio tyrimo metu nustatyti, kas iš tikrųjų buvo kaltininkas, viena baudžiamoji byla nutraukiama. Jeigu ne, vienu metu vyksta dvi baudžiamosios bylos arba jos sujungiamos. Iš tiesų tie, kurie smurtauja, dažniausiai pirmi pradeda ikiteisminius tyrimus“.
 
Ekspertams parodo tik dalį kūno
„Iš teismo medicinos gydytojų praktikos žiūrint, viešose vietose dažniausiai susiduriama su plėšimais, chuliganizmais, muštynėmis prie klubo ar kavinės, kuomet susimuša grupė jaunuolių arba užpuola neblaivūs ar apsvaigę asmenys. Mes arba matome ir užfiksuojame sužalojimus. Jeigu po fizinės prievartos jų neatsiranda, konstatuojame faktą, jog smurto žymių nematome. Vadinasi, smurtas nepaliko sužalojimų, mėlynių ar kraujosruvų. Neretai sužalojimų laikas, gijimo požymiai neatitinka nukentėjusio asmens nurodytų aplinkybių. Atitinkamai ir mūsų išvados būna tokios, kad sužalojimai padaryti kitokiu laiku ir neatitinka nurodomo įvykio aplinkybių“, – sako Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius dr. Romas Raudys.
 
Teismo medicinos ekspertams nukentėjusysis pripasakoja visko, ko reikia ir neretai. Neretai jis būna įpykęs, nes labai nori, kad smurtautojas būtų nubaustas. „Mums svarbiausia užfiksuoti sužalojimus ir juos aprašyti taip, kad paskui teisininkai galėtų įvertinti. Pagal mūsų visas tvarkas ir taisykles, turime apžiūrėti visą nukentėjusiojo kūną. Bet dažnai žmogus nesutinka: „Aš nenusirenginėsiu, nes kitose kūno vietose sužalojimų nėra“. O priversti mes negalime. Žinoma, apžiūrėdami įtariamuosius teismo medicinos ekspertai neklausia – su policijos pagalba apžiūri visą kūną, nes žmogus gali maskuoti, slėpti tam tikrus sužalojimus“, – sako R.Raudys.

http://lsveikata.lt/aktualijos/teisininkai-daugeja-atveju-kai-asmenys-kreipiasi-del-visiskai-juokingo-sveikatos-suzalojimo-4983