Bankrotas pripažintas tyčiniu – kas vyksta toliau?

Įmonių bankroto įstatyme yra aiškiai nurodoma, kad tyčinio bankroto pripažinimas, neįpareigoja įvardyti atsakingo, t.y. kaltojo asmens. Tada kyla klausimas, tai kokiu tikslu tada yra teikiamas šis pareiškimas teismui? Bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesukelia, todėl tai yra tik vienas iš žingsnių, kaip bankroto administratoriui, akcininkui, kreditoriui palengvinti sau kelią link siekiamo tikslo, pvz.: 
1) ateityje prašant pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius;
2) prašant priteisti žalą iš vadovo ir/ar akcininko.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, būtent teismas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ir šis etapas jau reiškia, kad civiliniai santykiai gali prokuroro sprendimu pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius. Praktika įvairi, ne visai atvejais prokuroras pradeda ikiteisminį tyrimą dėl bankroto pripažinimo jau ne tyčiniu, o nusikalstamu. Bet, visada kartoju, kad reikia ruoštis blogiausiam, o tikėtis geriausio. Bet kokiu atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas ir nebus pradėtas, teismo nutartyje bus aiškiai įvardinti asmuo ar asmenys, dėl kurių kaltės įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.
Išvados:
1. Klaidinga manyti, kad bankroto pripažinimas tyčiniu nesukels jokių teisinių pasekmių;
2. Gavus procesinius dokumentus iš teismo dėl prašymo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu reikėtų bandyti apginti savo poziciją teisme (žinoma, jeigu patys ja tikite);
3. Kiekvienas procesas įmonei iškėlus bankroto bylą turi atitinkamas teisines pasekmes, todėl verta kiekvieną kartą prisiminti, kad pasekmės gali būti sukeliamos ne tik bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, bet gali būti ir vadovo, akcininko asmeninės atsakomybės ateities klausimas.

Call Now Button