Klausimas daugeliui iš Jūsų nuskambėjo juokingai, tačiau kas gali slypėti po „gera morale“ neatrodo taip jau linksmai…Tarp teisininkų yra toks pasakymas „Duokite mums žmogų, o straipsnį mes jam pritaikysime“.
Vienas iš tokių pavyzdžių yra atvejis, kai suformuoti ieškiniui prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, užtenka tiesiog bandyti įrodyti byloje, kad Jūsų manymu, šalys pasirašydamos vienokią ar kitokią sutartį elgėsi nemoraliai.. Žinoma turint tikslą: taikyti restituciją, priteisti tam tikrą pinigų sumą ir kt., sugalvoti kas yra gera, o kas bloga moralė, fantazijos klausimas….Ar dar kas nors norite man prieštarauti, kad geras teisininkas nėra pats tikriausias menininkas – kūrėjas?
Kalbėti apie teisę ir moralę atskirai negalime. Civilinis kodeksas byloje apie tai, kad „gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“. Tačiau pačio „geros moralės“ turinio įstatymas neatskleidžia. Kokiu keliu nuėjo teismų praktika? Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, todėl sutarties šalių ketinimai turi itin svarbią reikšmę. Kas atsitinka, jeigu byloje „gerą moralę“ šalys supranta skirtingai? Jeigu „blogi ketinimai“ nėra akivaizdūs, juos privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Keletas situacijų iš praktikos Jūsų teismui:
1. Sutuoktiniai pasirašo povedybinę sutartį, pasidalina turtą ir po 6 metų vienas iš sutuoktinių įgyja kreditorių, kuris kreipiąsi į teismą ir teigia, kad sutuoktiniai iš anksto žinojo, kad sudarydami tokią sutartį sukurs padėtį, kad kreditorius liktų be paskolintų pinigų. (Teismai pasakė, kad su gera morale čia viskas „OK“);
2. Asmuo išdavė vekselį vienam asmeniui, tačiau po pusmečio išdavė vekselį ir dar kitam asmeniui. Pirmasis kreipėsi į teismą ir teigė, kad toks elgesys prasilenkia su gera morale, nes dabar reikės varžytinių proceso metu parduodamo turto verte dalintis į dvi dalis (Teismai pasakė, kad su gera morale ir čia viskas „OK“);
3. Asmuo, sirgdamas tam tikru psichikos sutrikimu, būdamas aklas, turėdamas sunkų klausos sutrikimą pasirašė testamentą ir visą savo turtą paliko jį prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai (Antros instancijos teismas pasakė, kad čia blogai ne tik su gera morale…).
Kai sąvoka yra vertinamoji, visada byloje sprendimas priklauso nuo teismo vidinio įsitikinimo ir suvokimo, kas konkrečioje situacijoje yra ta gera moralė, o kada sandoris jau prieštarauja gerai moralei. Gerai, kad Lietuvoje galioja kelių pakopų teismų sistema, nes tai reiškia, kad „geros moralės“ suvokimas patikrinimas bent jau per dviejų teismų „vidinius balsus“…Nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip žinia, „patikrina“ bylą tik tuo atveju, jei ji patenka į „ištrinktųjų“ kategoriją….