+370 676 90078Apygardų teismuose nagrinėjama daug bylų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiose bylose pakankamai dažnai pasitaiko, kad bankroto administratorius ar kreditorius sugalvoja maksimalų kiekį „variantų“, kad tik teismas patenkintų tokį jų prašymą. Žinia, kad vadovas sudaro daug sandorių įmonės vardu, tarp jų ir labai naudingų ir nenaudingų. Tačiau ar įmonei nenaudingas sandoris visada reiškia ir gali būti automatiškai pripažįstamas tyčinio bankroto požymiu? Yra tokia skambus žodžių junginys „verslo rizika“, kurio neretai žemesnių instancijų teismai nelabai nori girdėti, o įmonių vadovai jau bijo jį išgirsti… Jeigu pareiškime teigiama, kad įmonė buvo priversta prie bankroto tyčia sąmoningai blogai ją valdant, sudarant nenaudingus sandorius, tai reiškia, kad būtent tai ir privedė įmonę prie nemokumo ir negana to dar galime pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu? Ką reikia žinoti prieš atsakant į šį klausimą:
1. Ar jau yra sandorių teisėtumo klausimas nagrinėtas kitose bylose? Jeigu teismai nėra savo įsiteisėjusiuose sprendimuose pripažinę, kad sandoris (ar sandoriai) pripažinti negaliojančiais, nustatyta konkreti šiais sandoriais sukelta žala, jie buvo įmonei nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi ir kt. tai reiškia, kad bankroto pripažinimo tyčiniu aspektu, bylą nagrinėjantis teismas tiesiog negali preziumuoti, kad sandoriai buvo įmonei nenaudingi ar net nuostolingi. Taip pat svarbu prisiminti, kad šiose bylose, teismas vertina aplinkybių visumą, o ne išimtinai atliktus veiksmus, t.y. vieną ar kitą sandorį;
2. Jeigu sandoriai jau buvo patikrinti kitose bylose, labai svarbu žinoti, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Taigi, čia jau svarbu žinoti ir įvertinti priežastinį ryšį ir turbūt būtent čia gimsta sudėtingiausias teisinės diskusijos aspektas;
3. Kas turi byloje įrodyti tyčinio bankroto požymius? Tas, kuris “puola” ar tas, kuris “ginasi”, kad jų nėra? Įrodinėjimo našta tenka “puolančiajam”, tačiau pagal nerašytą taisyklę asmenys, kurie “ginasi” nuo šio pareiškimo turi įdėti maksimaliai pastangų, kad į dienos šviesą iškeltų “savo tiesą” ir kiekvienoje byloje “iškėlimas” yra absoliučiai individualus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad nebūtina visais atvejais pripažinti bankrotą tyčiniu, yra ir kitų priemonių astakyti į klausimą ar vadovo pasirašyti sandoriai buvo įmonei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Šių dienų praktika rodo, kad įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas tapo „madingu ir ant bangos“. Tačiau ar visada jis yra tikslingas? Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriai teikdami tokį pareiškimą sukelia teisines išlaidas vadovams, akcininkams ir pralaimėję bylą jų asmeniškai neatlygina, kodėl gi nežaisti šio žaidimo…Ir ne tik teisinio, gal net labiau psichologinio spaudimo..