Ar už vėlavimą iškelti bankroto bylą vadovas privalo sumokėti iš savo kišenės?

Įmonės nemokumas vadovui yra raudona lemputė, kuri reiškia, kad nedelsiant privalo būti keliama bankroto byla. Štai statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2016 metais veikė 79 840 ūkio subjektų, iš jų – 65 236 uždarosios akcinės bendrovės ir 314 akcinių bendrovių. Įdomu, kiek iš šių bendrovių vadovų žino kokio dydžio žalos atlyginimo gali prašyti iš jo priteisti bankroto administratorius, jeigu vadovas delsia iškelti bankroto bylą? Praktikoje atstovaujant vadovus teismuose labai dažnai tenka juos visų pirma įtikinti, kad direktoriui gali būti taikoma asmeninė atsakomybė ir tik praėjus šį etapą kartu kuriame strategiją ginčui laimėti. Bet šį kartą konkrečiai apie nesavalaikio bankroto pasekmes, kurios vadovui gali būti finansine prasme tikrai skaudžios. 
Žinia, kad įmonės akcininkų turtas yra perduodamas valdyti profesionaliems vadovams, kuriems įstatymai nustato pareigas ir civilinę atsakomybę už šių pareigų pažeidimą. Vadovams keliamos civilinės atsakomybės bylos nėra pavienės, teismų praktikoje ypač dažnai sprendžiami ginčai, susiję su bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimais. Manau, kad kiekvienas vadovas privalo žinoti:
1. Jeigu nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas jau yra laikytinas žala;
2. Nustatant žalos dydį byloje privalo būti vertinamas tik išaugęs įmonės skolos dydis konkretaus vadovo valdymo laikotarpiu, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma. Kitaip tariant žala bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali laikyti tiesiog visą teismo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo sumą (o praktikoje tikrai pasitaiko, ypač pirmų instancijų teismų sprendimuose);
3. Žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet būtent pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo visi įmonės įsipareigojimai;
4. Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas (bankroto administratorius) įrodo, kad jei ne vadovo delsimas kelti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta;
5. Vadovas pagal naujausią teismų praktiką, atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Tai reiškia, kad vadovui pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento automatiškai nereiškia žalos atsiradimo.

Bankroto bylose atstovauju keletą metų, todėl žinau, kad kiekvieno vadovo atsakomybė sprendžiama individualiai, šiose bylose ypač svarbu suprasti verslo valdymą, buhalterinę apskaitą, vadovų (kurie dažnai yra ir akcininkai) atsakomybės taikymo pagrindus ir aktualią teismų praktiką. Šį kartą apžvelgiau tik vieną iš dažniausiai keliamų vadovų atsakomybės taikymo klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad vadovams gali būti keliamos civilinės ir baudžiamosios bylos už įvairius galimus pažeidimus (arba neveikimą) valdant įmonę, savo patirtimi bei patarimais ateityje pasidalinsiu ir su Jumis.

Call Now Button