Kreditorių lenktynės bankroto byloje – laimės, tas kuris, pirmas „atbėgs“ prie vadovo asmeninio turto?

Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.) – nusikaltimas, dėl kurio valstybės biudžetui gali būti padaryta žalos (t.y. išvengta mokesčių mokėjimo).

Tačiau kas įvyksta tokiu atveju, jeigu įmonės vadovas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, baudžiamojoje byloje nustatoma padaryta žala valstybei dėl mokesčių nemokėjimo, tačiau įmonei bylos nagrinėjimo metu yra iškeliama bankroto byla?

Sudėtingas klausimas, kuris “nukeliavo” iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir čia teisėjų kolegijos nuomonės išsiskyrė. Vienas iš teisėjų pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise pateikė, mano manymu, itin racionalią atskirąją nuomonę.

Ar baudžiamojoje byloje, nustačius, kad vadovas kaltas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, automatiškai galime toje pačioje baudžiamojoje byloje ir patenkinti valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių valstybei būtent asmeniškai vadovo, ne įmonės atžvilgiu? O jei įmonė įgavo bankrutuojančios statusą? Ar kažkas nuo to keičiasi?
Nuomonės įvairios, tačiau, kadangi praktikoje daug susiduriu su bankroto bylose kylančių ginčų vertinimu įvairiais “kampais” manau, kad:
1) Baudžiamojoje byloje „suplakti“ į vieną „kalto“ vadovo ir jo įmonės mokesčių nemokėjimo bei jo paties asmeninės atsakomybės prieš VMI klausimą jokiu būdu negalima;
2) Vadovo atsakomybė prieš kreditorius (šiuo atveju VMI) yra subsidiaraus pobūdžio (t.y. iš vadovo asmeninės atsakomybės galime reikalauti tik tada, kai turime aiškų konstatavimą, kad įmonė yra nemoki ir net viso bankroto proceso metu atgauti mokestinės nepriemokos nebus įmanoma + turi būti tenkinamos kitos sąlygos). Nepamirškime, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybių nagrinėti nemokumo nustatymo, kitų bankroto byloms priskirtinų klausimų;
3) Vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, todėl prieš kreditorius atsako tik savo bendrovei padarytos žalos ribose (pagal aktualią praktiką iš vadovų priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal MAĮ priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o pati nesumokėtų mokesčių suma taip ir lieka juridinio asmens prievolė).

Mokestinės nepriemokos prievolės perkėlimas asmeniškai vadovui negali būti taikomas izoliuotai nuo bankroto bylos nagrinėjimo, kurioje galioja „savos“ taisyklės.

Net jeigu ir vadovas yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dar nereiškia, kad jam automatiškai turime priteisti ir pačią mokestinę nepriemoką.

Dar daugiau, nei VMI, nei kitas kreditorius bankroto byloje negali dalyvauti „lenktynėse“ su kitais kreditoriais ir prioritetiškai baudžiamojoje byloje prisiteisti, kad ir mokestinę nepriemoką iš vadovo, tarsi bankroto procesą reglamentuojančios normos ir suformuota teismų praktika išimtinai negaliotų pvz. tik VMI.

Taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“, čia negalioja.

Call Now Button