Ar žinote, kad gaunant palikimą galite kartu prisiimti ir prievolę – įpareigojimą įvykdyti išskirtinę (legatą) pagal mirusiojo valią? Ką tai reiškia? Ne ką kitą kaip mirusiojo valią, kad įpėdinis, kuris priims palikimą, privalės pvz.: per du metus išmokėti tam tikram asmeniui X sumą pinigų. Ši testamentinė išskirtinė gali būti susieta su nekilnojamuoju turtu, jo apimtimi, sudėtimi ar verte arba su niekuo nesusieta. Mirusiojo valią privalu gerbti ir šiuo klausimu diskusijų būti negali. Tačiau, kaip rodo praktika, neretai įpėdinis nori gauti visą turtą, o ne dalintis juo su kitais asmenimis. Ypač kai kalbame apie didelės vertės turtą ar pinigų sumą. Kas tada atsitinka? Įpėdinis kreipiąsi į teismą ir ginčija testamento dalį.
Ką teismas vertina tokio pobūdžio ginče?
1. Ginčijamos testamento sąlygos lingvistinę konstrukciją;
2. Ankstesnių testatoriaus (asmens, kuris paliko palikimą) sudarytų testamentų turinį (jeigu tokių buvo);
3. Aiškinasi tikruosius mirusiojo ketinimus;
4. Išklauso liudytojų ir testamentą tvirtinusio notaro parodymų (ar tarp jų nėra prieštaravimų);
5. Analizuoja koks buvo mirusiojo elgesys iki testamento sudarymo ir po jo (pvz. ar jo valią galėjo paveikti tam tikra liga);
6. Įvertina ar testatorius kada nors reiškė nuogąstavimus dėl ginčijamo testamento ar pageidavimą pakeisti jo turinį;
7. Vertina kitas svarbias faktines ir teisines aplinkybes.
Iš esmės tokio pobūdžio ginčuose ieškoma atsakymo į klausimą – ar mirusiojo valia buvo ydinga ar ne, o gal jis suklydo? Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tačiau, ką daryti, jeigu įpėdinis nenori jos vykdyti? Šio įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali tiesiog atsisakyti priimti palikimą.
Čia galioja svarbi taisyklė: palikimo priimti iš dalies negalima, arba priimama viskas arba nieko. Jeigu palikimas priimamas su tam tikromis sąlygomis, kurias prašė įgyvendinti mirusysis asmuo, jos ir privalo būti įgyvendinamos, kol teismas nenusprendė kitaip.