Teismas siunčia aiškų signalą nesąžiningiems automobilių pardavėjams?

Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta viena kaina, o paaiškėjus, kad pardavėjas Jus apgavo, galėsite prisiteisti iš jo skelbime nurodytą kainą? Ar tai realu, neturint jokio rašytinio įrodymo, kad sumokėjote daugiau nei nurodyta sutartyje?

Įsivaizduokite, kad randate internete skelbimą, jog parduodamas naudotas automobilis, automobilio techninė būklė kaip naujo. Tačiau po sutarties pasirašymo paaiškėja, kad patikrinus automobilio techninę būklę automobilių prekybos atstovybėje nustatoma, kad automobilis praeityje buvo patekęs į eismo įvykį ir, atlikus remontą, nebeatitinka gamintojo komplektacijos bei saugumo reikalavimų.

Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad pardavėjas (šiuo atveju tai buvo asmuo, kuris verčiasi automobilių prekyba) tyčia nuslėpė trūkumus ir kad automobilis neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties bei gamintojo saugaus automobilio eksploatavimo reikalavimų. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ jokių duomenų nenurodyta.

Ar gali tokiu atveju pirkėjas reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus iš pardavėjo? Gali, tačiau kiek pinigų – ginčo klausimas.

Žinome, kad dažnai praktikoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma yra nurodyta ženkliai mažesnė nei yra sumokama realiai.

Būtent toks ginčas „nukeliavo“ iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pirkėjas bankiniu pavedimu buvo sumokėjęs 5500 Eur, tą pačią sumą šalys buvo nurodžiusios sutartyje, tačiau skelbime nurodyta suma buvo 13 700 Eur. Pirkėjas prašė priteisti 13 500 Eur ir nurodė, kad dėl sumokėtų 8000 Eur įrodymų neturi, jam nebuvo išduotas kasos išlaidų orderis, todėl prašo vadovautis skelbimu, kurį išsaugojo ir liudytojų parodymais.

Kokiu keliu “nuėjo“ teismas? Konstatavo, kad pirkėjui priteistina 13 500 Eur suma.

Teismas turbūt vidiniu įsitikinimu ir vedamas logikos nusprendė, kad „įtartina“ situacija, kai:
1) Pardavėjas pats pirko automobilį už 3900 Eur, remontui išleido 1900 Eur, o pardavė už 5500 Eur;
2) Iš kitų pardavėjų skelbimų matyti, kad analogiškų parduodamų daužtų ir neremontuotų automobilių kaina rinkoje yra 5900 – 6100 Eur;
3) Iš kitų pardavėjų skelbimų matyti, kad analogiškų automobilių, kurie yra be defektų, kaina yra 13 500 – 14 600 Eur;
4) Teismas pažymėjo, kad joks pardavėjas, po automobilio įsigijimo praėjus 15 dienų ir skelbime nurodžius automobilio kainą 13 700 Eur, nesiektų jo parduoti daug mažesne nei rinkos kaina, juo labiau nuostolingai, bet lauktų kito pirkėjo, galinčio įsigyti automobilį už rinkos kainą.

Štai taip. Pirkėjas, kuris turi bent kokių nors duomenų (kurie gali tapti įrodymais) apie tikrąją sumokėtą automobilio kainą, gali ją įrodyti būtent tada, kai jam tai tampa palanku…

Tik kai rašosi sutartį, nurodo, dėl visiems aiškių priežasčių, sutartinai ir pirkėjas ir pardavėjas vienokią kainą…

Kita vertus, neaišku koks būtų teismo sprendimas, jeigu skelbimas nebūtų išsaugotas…

Call Now Button