Žinutė akcininkams: ar žinote, kaip atrodo direktorius „faktiškai vagis“, bet iš teisinės pusės tik „beveik vagis“?

Ar įmonės vadovas gali užsiimti analogiška veikla, dirbti su įmonės klientais, bet gauti iš to pajamas pats asmeniškai? Ar toks vadovo elgesys gali būti vertinamas kaip įmonei sukelta žala neteisėtai pasisavinus įmonės lėšas?

Jūsų teismui pateikiu pavyzdį, kuriame Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo neteisėtą vadovo elgesį pažeidžiant lojalumo pareigą, tačiau „pritempiant“, kad nebuvo pažeistos fiduciarinės pareigos atmetė įmonės apie 60 000 Eur ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo:

1. Kilus įtarimų, jog bendrovė nėra pateikusi sąskaitų už atliktus darbus klientams, buvo atliktas vidinis buvusio bendrovės vadovo veiklos auditas, jo metu buvo nustatyta, jog vadovas netinkamai vykdė savo, kaip direktoriaus bei valdybos nario, pareigas.
2. Bendrovės elektroninio pašto dėžutėse rasti vadovo ir bendrovės klientų laiškai. Šie laiškai buvo siunčiami ir gaunami, naudojantis atsakovo darbo funkcijoms skirtu elektroniniu paštu.
3. Įmonės teigimu šis susirašinėjimas patvirtina, jog direktorius slapta veikė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, užsiėmė analogiška kaip įmonės veikla (dizaino kūrimas), todėl nebuvo lojalus bendrovei. 
4. Už bendrovės atliktus darbus direktorius išrašydavo sąskaitas sau asmeniškai arba kitų įmonių vardu, taip pasisavindamas įmonei priklausančias lėšas ir padarydamas didelę žalą bendrovei;
5. Bendrovės vadovas nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje tiesiog nėra.

Trumpai tariant direktorius žinodamas visą įmonės komercinę veiklą, vykdė individualią veiklą ir gavo pajamų iš įmonių, kurios buvo ir jo vadovaujamos įmonės klientės. Klausimas tada, ko pritrūko teismui, kad priteistų padarytą žalą iš buvusio vadovo?

Atsakymas: įmonė neturėjo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, nesudarinėjo sutarčių dėl nekonkuravimo nei su vadovu, nei su kitais darbuotojais, be to, pasak teismų, įmonės valdyba “turėjo numanyti”, kad vadovas užsiima analogiška veikla, nes supraskite, gavo mažą atlyginimą…

Daug abejonių keliantis spendimas, kuris duoda žalią signalą įmonių vadovams “protingai vogti” iš įmonės, kuriai vadovaujama????

Visa prašoma priteisti žala buvo pagrįsta dokumentais, bet ir tai nelabai svarbu, nes pagal teismų sprendimus galima daryti išvadą, kad vadovai jau “ne visai” privalo pranešti akcininkams, valdybos nariamas apie tai, kad nori veikti savarankiškai toje pačioje rinkoje kaip ir jo vadovaujama įmonė ir gauti jų rašytinį sutikimą. Akcininkai ir/ar valdybos nariai tiesiog gali ar net privalo numatyti, nujausti tokią situaciją ir ją gali patvirtinti konkliudentiniais veiksmais (“nebylus, nerašytinis pritarimas kokiu nors elgesiu”)?

Bandau įsivaizduoti akcininkus ir/ar valdybos narius, kurie patvirtina savo “kokiu nors nebyliu elgesiu”, kad vadovas gali “vogti” iš įmonės ir tenkinti savo asmeninius interesus įmonės sąskaita…

Kitas vertus tai ir aiškus priminimas, kad akcininkai vadovus privalo “apraizgyti” visomis įmanomomis sutartimis.

Bet tai vistiek tada klausimas lieka atviras: vadovas padaro viską, kad prekių judėjimo įmonėje net neįmanoma nustatyti ar atkurti, padaro konkrečią žalą, “apvogia įmonę”, buvo nelojalus įmonei ir tamsta direktorius vistieks NEKALTAS, nes truputį pritrūko “fantazijos” aiškinimui, kad jis pažeidė tas tokias „nekaltas“ fiduciarines pareigas???

Call Now Button