Ar kokybiškai statybos rangos darbus atlikęs subrangovas visada turi laukti ne tik rangovo, bet ir generalinio rangovo “malonės”?

Per beveik 7 metus dirbant su statybos rangos ginčais (ginant generalinių rangovų, rangovų, subrangovų užsakovų interesus) teko matyti visko, nustebinti mane jau darosi sunku…

Keletą metų dalinuosi savo komentarais TV laidose, spaudoje, FB paskyroje, tačiau ir šiai dienai sulaukiu daug klausimų: kas yra tas vienašališkas darbų priėmimo – perdavimo aktas? Kokia jo reikšmė? Kuo jis gali būti „naudingas“ sprendžiant ginčą teisme?

Subrangovams gerai žinoma situacija, kai atlikus statybos rangos darbus, išsiuntus darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašymui, rangovas nurodo, kad darbų negali priimti, nes generalinis rangovas vis dar jų nepriima iš rangovo. Reikėtų suprasti, kad subrangovas tiesiog turi sulaukti visų malonės: 1) kol generalinis rangovas priims darbus iš rangovo; 2) kol rangovas nuspręs atitinkamai darbus priimti iš subrangovo.

Šis užburtas ratas praktikoje reiškia ne ką kitą, o tai, kad dažnu atveju rangovas nenori mokėti subrangovui arba siekia vilkinti mokėjimo terminą.

Kokius šansus tokiu atveju turi atgauti uždirbtus pinigus subrangovas tuo atveju, kai aktai nepasirašomi (nenurodant kodėl), sąskaitos nepriimamos, defektai nenustatyti ir tiesiog situacija „kabo ore”?

Šansai atsiras tada, kai subrangovas visų pirma, esant teisėtam pagrindui, perduos atliktus darbus vienašališkai. Kol šis veiksmas nebus atliktas, rangovas neturės jokios pareigos mokėti subrangovui.

Tačiau, kas įvyksta tada, jeigu subrangovas vienašališkai pasirašo darbų priėmimo – perdavimo aktus, su jais supažindina rangovą, bet rangovas vistiek nemoka už atliktus darbus? Lieka tik kreipimąsis į teismą.

Teisminėje byloje, rangovai įprastai bando apsiginti nuo ieškinio pačiais įvairiausiais būdais: ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką darbų priėmimo – perdavimo aktą visais įmanomais pagrindais (įrodinėja, kad subrangovas nepagrįstai jį pasirašė), kad akto nepasirašymą įtakojo tai, kad generalinis rangovas vilkino jo pasirašymą (arba, kad nepasirašė iki šiol), kad buvo formalių pažeidimų (pvz. sutartyje buvo numatyta, kad nepasirašius akto iki mėnesio 15 d., iki kito mėnesio 15 d. jis nebuvo subrangovo perrašytas ir vėl jam pateiktas) ir t.t.

Tačiau, jeigu tokio pobūdžio ginče, bus pateikti įrodymai, kad rangovas gavo pinigus už subrangovo atliktus darbus, generalinis rangovas jo pateiktus aktus yra pasirašęs, kiti rangovai (ar subrangovai) subrangovo atliktų darbų neatliko, jokie defektiniai aktai nebuvo surašyti, statybos žurnale atitinkamų žymų nėra, pagrindo nepriteisti subrangovo uždirbtus pinigus kaip ir nelieka. Jeigu generalinis rangovas neatsiskaito su rangovu tai taip nėra teisėtas pagrindas neatsiskaityti su subrangovu.

Tiesa, ginčo laimėjimo siekį gali neretai tekti perkelti į aukštesnę teismų instanciją. Šios bylos yra pakankamai sudėtingos, teisiniai santykiai yra itin „persipynę“ , todėl norinti pasiekti bylos laimėjimą teks gerokai padirbėti su įrodymais (kuriuos dažnu atveju, viena iš „grandinės dalių“ pradeda slėpti).

Klaidinga manyti, kad bylą nagrinėjančiam teismui yra viskas visada aišku. Teisėjas nedalyvauja Jūsų versle ar gyvenime, kiekvieną kartą situacija yra absoliučiai individuali, o sprendimas priimamas vadovaujantis byloje surinktais įrodymais. 

Teismas tokio pobydžio bylose nėra aktyvus ir įrodymų nerenka. Todėl kaip išnaudojamas rungimosi tarp šalių principas yra ne kas kita kaip pačių šalių ir/ar jų atstovų „meno išraiška“.

Call Now Button