Įmonių bankrotas: kaip sekasi ieškoti „kaltųjų“?

Mitas, kad įmonių bankrote “kaltuosius” galime surasti tik per tyčinį bankrotą, nusikalstamą bankrotą. Pažiūrėkime į skaičius, didžiausia dalis “kaltųjų” surandama civilinėse bylose taikant vadovams, akcininkams asmeninę atsakomybę išreikštą ne siunčiant juos į belangę, o priteisiant iš jų asmeniškai sumas ir neretai itin dideles. Vadovas beveik visada byloje bus kaltas, kol nepaneigs savo kaltės buvimo, o ne priešingai.

O čia ir įdomioji statistika bankroto procesuose:

24 426 – tiek įmonių laikotarpyje 1992 spalio mėn. – 2018 m. kovo mėn. buvo paskelbtas bankrotas;

426 – tiek bankrutuojančių bei bankrutavusių įmonių Lietuvoje 1993 – 2018 m. bankrotas pripažintas tyčiniu;

4586 – 2018 metų I ketvirčio pabaigoje fiksuotas vykdomų bankrotų skaičius Lietuvoje;

11 asmenų pripažinti kaltais dėl nusikalstamo bankroto (jiems skirtas laisvės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų );

Vilniaus ir Kauno apskritys pirmauja ne tik pagal bankroto procesų skaičių, bet ir pagal tyčinių bankrotų skaičių;

Tauragės, Marijampolės apskrityse – mažiausiai bankroto procesų;

140 asmenų uždrausta eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas (nuo 3- 5 metų);

Sodra, VMI – šiai dienai aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai;

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybos veikla – šiuo metu vyksta daugiausiai bankroto procesų;

Prognozė: jeigu ekonominė situacija Lietuvoje nesikeis, iki metų pabaigos bus dar apie 2000 bankroto procesų. Kiek dar vadovų, akcininkų sulauks ieškinių siekiant taikyti jiems asmeninę atsakomybę? Kiek iš jų vėl bus absoliučiai nepagrįsti? Kita vertus – kodėl nepabandyti priteisti tam tikrų sumų, kai nėra net žyminio mokesčio…

Visada lieka ir tikimybė: o gal ateis po ieškinio gavimo ir susimokės už savo ramybę vadovas pats (kaltas ar nekaltas). „Normalus vadovas“ juk su turto areštais nenorės gyventi keletą metų?…