+370 676 90078Direktoriaus komandiruotė, atostogos, laikinas nedarbingumas, kitos priežastys sukuria pasekmes – įgaliojimą įmonės paskirtą darbuotoją atlikti vadovo funkcijas. Bet ar l.e.p. vadovas atsako asmeniškai už padarytą žalą vadovavimo laikotarpiu? Ar tikrojo vadovo įgaliotinis, kuris pvz. sudaro sandorius, priima sprendimus atsako analogiškai kaip vadovas? Ar vis tik kaip eilinis darbuotojas?
Pagal naujausią teismų praktiką, kai asmuo, paskirtas laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas direktoriaus įsakymu, o ne bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, negali būti pripažintas įgijusiu valdymo organui nustatytų pareigų, laikytina, jog vienų ar kitų funkcijų, kylančių iš įstatymo ir priskirtų vienasmenio bendrovės valdymo organo kompetencijai, netinkamas vykdymas arba nevykdymas negali būti pripažįstamas neteisėta tokio asmens veika – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – ir jam civilinė atsakomybė netaikyta. Tai reiškia, kad kaip vadovas atsakyti jis negali.
Tačiau, galbūt toks asmuo gali atsakyti kaip darbuotojas? Jeigu pagal įsakymą negalima jam perduoti valdymo funkcijų, gal tai automatiškai nereiškia, kad išvengs materialinės atsakomybės ir pagal darbo teisę? O čia jau verta nepamiršti, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę ribojama darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Jeigu vadovui galite taikyti (esant tam tikroms sąlygoms) visišką atsakomybę už padarytą žalą, tai vadinasi l.e.p. vadovui galime taikyti tik kaip eiliniam darbuotojui?
O juk nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis – nustačius darbuotojo tyčią, jam taikoma visiška materialinė atsakomybė, o neatsargumą – ribota trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų dydžio atsakomybė, išskyrus DK nustatytus atvejus.
Gruodžio mėn., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „ėmėsi“ nagrinėti įdomią bylą, kurioje l.e.p. vadovas buvo kaltinamas beveik 150 000 Eur žalos padarymu (pasirašė akivaizdžiai nenaudingą skolos perkėlimo sutartį su nemokia įmone), pirmos ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino, tačiau byla vėl persiųsta nagrinėti pirmosios intancijos teismui iš naujo. Ir būtent dėl to, kad l.e.p. vadovas buvo paskirtas eiti pareigas tik direktoriaus įsakymu, o teismai nesiaiškino ar jis gali atsakyti ne kaip vadovas, o būtent kaip darbuotojas.
Vadovų ir juos pavaduojančių asmenų bylos dėl žalos padarymo visada yra itin sudėtingos. Tik teismai šiai dienai siunčia tarsi ir aiškų “signalą” vadovams ir akcininkams – paskiriant l.e.p. vadovą priimkite akcininkų sprendimą, tada l.e.p. vadovas taps valdymo organu ir jam padarius žalą, atsakomybę įrodyti bus daug paprasčiau nei bandyti įrodyti l.e.p. vadovo atsakomybę kaip darbuotojo.
L.e.p. vadovo kaip darbuotojo kaltę įrodyti itin sunku, taip pat visada atsiranda rizika, kad teismai gali priteisti ne visą žalą, o tik tik ribotą trijų vidutinių darbuotojų atlyginimų dydžio sumą. O ir tokiu atveju pareiga įrodyti darbuotojo kaltę tenka išimtinai tik darbdaviui.
O viskas slypi tik vienoje “smulkmenoje” – l.e.p. paskirtas vadovo įsakymu ar akcininkų sprendimu.
Bet kokį tai turi teisinį svarumą, gali suprasti tik tas, kuriam pvz. iš 150 000 Eur padarytos žalos teismas priteisia vos 3 darbuotojo vidutinius darbo užmokesčius…