Kokia yra sumokėto avanso teisinė reikšmė ketinant pirkti nekilnojamąjį turtą?

Ar avanso sumokėjimas patvirtina rimtus ketinimus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį?

Kokį teisinį svarumą turi sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis? Ar sumokėtas avansas pagal tokią sutartį gali būti grąžintas? Kokiais atvejais?

Kokios sankcijos gali būti taikomos už tai, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta?

Daugiau kaip septynerius metus konsultuoju pardavėjus ir pirkėjus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo klausimais, nuolat tenka atstovauti abi puses teisminiuose ginčuose. Būtent teisminiuose ginčuose itin aktualus tampa klausimas – kada sumokėtas avansas gali būti grąžintas? Ar tikrai svarbu yra nustatyti faktą, dėl kieno kaltės nėra sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis? Nors kiekvienas ginčas yra individualus ir jo aiškinimas priklauso nuo sutarties, faktinių aplinkybių, tačiau keletas aspektų yra būdingi bene visiems tokio tipo ginčams.

Pirmas itin svarbus momentas – sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys. Tai reiškia, kad ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename sutarties tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo. Todėl atitinkamai iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu, o preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį.

Ar avanso sumokėjimas jau savaime patvirtina rimtus ketinimus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį? Ne. Ir avanso sumokėjimas išimtinai nepatvirtina pačio fakto, kad sutartis yra įvykdyta tinkamai. Būtent tokia yra aktuali teismų praktika.

Jeigu nėra įvykdytos visos preliminariosios sutarties sąlygos, vadinasi nepasiektas jos esminis tikslas sudaryti pagrindinę sutartį. Praktikoje, dažnu atveju, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas. O praktikoje, tokio pobūdžio sutartyse dažniausiai ir yra įtvirtinta, kad avanso suma bus naudojama kaip netesybos.

Taigi, avanso sumokėjimas negarantuoja pagrindinės sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad avansas sumokėtas, nesudaro pagrindo spręsti, kad preliminarioji sutartis jau yra įvykdyta.

Ar visada, nesudarius pagrindinės sutarties avansas yra negrąžinimas? Įrodžius civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes, avansas privalo būti grąžintas.

Call Now Button