Ar slaptai padarytas garso įrašas gali tapti tinkamu įrodymu byloje?

Padarėte garso įrašą slaptai, be kitos šalies sutikimo? Ar galėsite jį naudoti teisminėje byloje? Koks bus jo teisinis svarumas? Ar nepažeisite teisės į kito asmens privatų gyvenimą? Šie klausimai jau ilgą kamuoja ne tik bylininkus, bet ir jų atstovus.

Pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) įvedė aiškumo ir išaiaškino, kad garso įrašas padarytas nors ir be kitos šalies sutikimo ir jos neinformuojant laikytinas tinkama įrodinėjimo priemone byloje tuo atveju, kai bylos šalis sieja paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta.

Logiška, kadangi esant ginčui ar pinigai sumokėti ar ne, dažnai trūksta įrodymų byloje arba jie yra tiesiog silpni pagal savo prigimtį. Kita vertus, LAT nurodė, kad tokiame pokalbyje turi dalyvauti abi sandorio šalys.

Ar slaptas garso įrašo darymas nepažeidžia teisės į privatų gyvenimą? Pasak teismo ne, dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.

Žinoma, be jokios abejonės kiekvienoje byloje individualiai ir toliau bus vertinama:
1) Kokioje vietoje padarytas garso įrašas;
2) Kokiomis aplinkybėmis vyko pokalbis ar kaip išgautas pvz. „prisipažinimas“;
3) Kada padarytas garso įrašas;
4) Koks yra jo turinys, t.y. kiek jis padeda atskleisti (patvirtinti ar paneigti) tam tikras ginčo aplinkybes;
5) Ar pagal įrašo informatyvumą galima spręsti ar pinigai grąžinti ar ne ir kt.

Darytina išvada, kad teismai ir toliau vadovaujantis konkrečia bylos nagrinėjimo medžiaga spręs ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau būtent tais atvejais kai kyla ginčas ar sumokėjo paskolą, skolą ar įvykdė kitą įsipareigojimą, tinkamai padarytas ir tinkamo turinio garso įrašas gali tapti bene svariausiu įrodymu byloje.

Call Now Button