Išgryninti pinigai iš įmonės sąskaitos – kas bankroto byloje turi įrodyti, kam jie panaudoti?

Apgintas įmonės vadovas bankroto byloje nuo beveik 55 000 Eur reikalavimo.

Byloje buvo bandoma priteisti žalos atlyginimą iš 3 vadovų, kurie įmonę valdė skirtingais laikotarpiais. Visi buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai išgrynino pinigus ir nepanaudojo jų įmonės interesams.

Jeigu viskas atrodo primityvu ir paprasta, išgryninai pinigus – parodyk kur panaudojai, tai čia ne visai tas atvejis.

Mano atstovaujamasis nebuvo paskutinis įmonės vadovas. Kodėl tai svarbu? Logiška, kad jis negali turėti visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, sandorių kopijų ir kt. Paskutinis vadovas, kuriam buvo perduoti visi dokumentai (yra išlikęs priėmimo – perdavimo aktas), dingo… Kaip ir įprasta tokio pobūdžio byloms, tiesiog dingo. Kita vertus tokiose bylose savo kaltę paneigti turi būtent vadovas iš kurio asmeniškai prašoma priteisti žalos atlyginimą. Bankroto administratorius teigė, kad jokių dokumentų paskutinis vadovas jam nėra perdavęs, todėl prašė teismo vadovautis tik banko sąskaitos išrašais.

Nepaisant to, kad vadovai perduoda visus dokumentus naujam bendrovės vadovui, šiuo atveju mano atstovaujamasis surado keletą kasos pajamų ir išlaidų orderių bei sąskaitų faktūrų su kasos kvitais kopijų visiškai atsitiktinai (tikrai ne 55 000 Eur sumoje). Tačiau papildomai reikėjo įrodyti, kad grynais pinigais buvo mokama pvz. darbuotojams, tiekėjams ir kt. Vadovaujantis surinktais įrodymais, liudytojų parodymais ieškinys mano Kliento atžvilgiu buvo atmestas. Deja, bet ne visiems vadovams pasisekė apsiginti nuo reikalavimų..

Išvada: paskutinis vadovas dingo su visais dokumentais, reiškia, kad kitiems vadovams reikės paneigti savo kaltę byloje, nepaisant to, kad tvarkingai paskutiniam vadovui bus perduoti visi dokumentai ir turėsite įrodymą, kokie tiksliai dokumentai perduoti priėmimo – perdavimo akto pagrindu.