Laimė ar baimė būti akcininku?

Kodėl visada ir už viską norima „nubausti“ akcininkus bankroto bylose? Taip, žinau, sakysite, kad prieš tai ilgą laiką kalbėjau apie vadovų atsakomybę, dabar apie akcininkų… Būtent akcininkai yra ta „mistinė“ figūra, kuri visuomenėje bankroto ar ne bankroto atveju atrodo visada radusi išeitį iš bet kokios padėties. Bet taip nėra, teismuose nagrinėjama daug ginčų siekiant pritaikyti akcininkams vienokią ar kitokią atsakomybę bankroto bylose. Nuo laimės iki baimės būti akcininku vos vienas žingsnis.

Štai vienoje bankroto byloje, kurioje kreditoriniai reikalavimai sudarė beveik 260 000 Eur, proceso pabaigoje, vienas iš kreditorių teismo paprašė bankrotą pripažinti tyčiniu. Kreditorius teismui nurodė, kad bendrovės akcininkai privalėjo padengti susidariusius nuostolius, tačiau to nepadarė, be to, pažymėjo, kad bendrovė neformavo privalomojo rezervo, nors turėjo tokią pareigą. Nurodyti argumentai buvo siejami su tikslu bankrotą pripažinti tyčiniu.

Taip, teisingai, akcininkai žino, kad ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sprendimo paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) turinys. Kita vertus, teismų praktikoje jau buvo ne kartą pasisakyta, kad įstatyme nėra įtvirtinta akcininkų pareiga padengti nuostolius būtent savo įnašais. Nepamirškime, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl:

1. įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį; 2. pertvarkymo į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį; 3. bendrovės likvidavimo. Kas įvyksta, jeigu akcininkų susirinkimas nepriima nei vieno iš aukščiau nurodytų sprendimų? Teismo vertinimu, vien šis pažeidimas nesudaro pagrindo savaime teigti, jog tai lėmė įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą. Kitaip tariant, tokio pobūdžio ginčuose teismas gali tik konstatuoti akcininkų pareigų pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kalbame apie teisę, bet ne pareigą, t. y. įstatymas nenumato akcininkams pareigos savo lėšomis padengti bendrovės nuostolių, ginče nesutikus su kreditoriaus argumentais, kad papildomais įnašais nepadengę įmonės nuostolių įmonės akcininkai pažeidė jiems nustatytas pareigas, akcininko interesai byloje buvo apginti. Ir tai tik dar vienas iš pavyzdžių, kuris įrodo, kad bankrotą pripažinti tyčiniu gali padėti tik požymių visuma, kuri, nepamirškime net ir šiuo atveju, esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, galėtų būti teismo įvertina visai kitaip.

https://www.delfi.lt/temos/rasa-vaicekauskyte/

Call Now Button