500 Eur žyminis mokestis bankroto iškėlimui – atviras kelias sukčiavimui?

Nuo 2017-07-01 kreditorius, kuris norės iškelti bankroto bylą savo skolininkui juridiniam asmeniui, privalės sumokėti 500 Eur žyminį mokestį ir tik tada toks pareiškimas bus nagrinėjamas teisme.

Galima tik numanyti, kad įstatymo leidėjas turėjo tikslą sumažinti bankroto bylų kėlimo skaičių, ypač tais atvejais, kai skolų išieškojimo įmonės ar kiti asmenys, kurie pvz. yra nupirkę reikalavimus, bankroto bylos iškėlimą juridiniam asmeniui naudojo (-a) kaip spaudimo priemonę apmokėti skolą, nepaisant to, kokio dydžio ji būtų. Nors skolų išieškojimo įmonės atliko „sanitaro“ vaidmenį, kalbant apie tokių nemokių įmonių šalinimą iš rinkos, ir ši galimybė bus apribota žyminio mokesčio pagalba, tačiau minėtas pakeitimas, akivaizdu, kad galimai sukels ir kitas, įskaitant, bet neapsiribojant, teisines pasekmes.

Civilinio proceso kodekso pakeitimuose numatoma, kad 500 Eur žyminio mokesčio galės nemokėti: valstybinės institucijos, įmonių vadovai ir savininkai, likvidatorius, esamas ar buvęs įmonės darbuotojas. Įsigaliosiantis pakeitimas numato ir dar vieną galimybę nemokėti 500 Eur žyminio mokesčio tais atvejais, kai kreditorius turės pagrįstą įsitikinimą, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma kreditoriaus skola ir būtent dėl šios priežasties antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą kreditoriui. Kitaip tariant, kreditorius privalės skolą prisiteisti, vykdomąjį raštą perduoti priverstine tvarka išieškoti antstoliui, jam sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurį laiką palaukti ir tada, antstoliui išdavus išieškojimo negalimo aktą, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui.

Šiai dienai aktualioje teismų praktikoje, vadovaujantis būtent tokia eiliškumo tvarka, ir buvo realiausia galimybė, esant kitoms bankroto įstatyme numatytoms sąlygoms, iškelti bankroto bylą skolininkui, tačiau panašu, kad įstatymo leidėjas panorėjo šį procesą netiesiogiai perkelti ir į patį civilinio proceso kodeksą. Žinoma, pažymėtina ir tai, kad net jei ir kreditorius gaus iš antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą tai dar nereiškia, kad skolinga įmonė jau atitiks nemokumo sąvoką. Skolinga įmonė turės teisę įrodinėti bylą nagrinėjančiam teismui, kad yra moki ir bankroto byla jai neturi būti keliama. Teismas nemokios įmonės būseną įvertins vadovaujantis pateiktų įrodymų visuma, o ne tik išimtinai pateiktu į bylą antstolio išieškojimo negalimumo aktu. Akcentuotina, kad tokiu atveju, jeigu bankroto byla nebus iškelta, kreditoriui ir toliau teks apmokėti už teisminį procesą, t.y. apmokėti skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas ir susitaikyti su savo jau prarastomis „investicijomis“ į procesą. Numatoma, kad 500 Eur žyminis mokestis bus grąžinimas tais atvejais, kai kreditoriaus manymas, jog skolininkas yra nemokus bus įrodytas (pasitvirtins) teisme t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, kreditorius įgis teisę susigrąžinti investuotus 500 Eur į žyminį mokestį. Darytina išvada, kad tokia įstatymo leidėjo valia sudarys galimybę įmonėms ilgiau neapmokėti susidariusių skolų arba nemokėti jų visai. Ne visi kreditoriai galės ar norės investuoti į papildomą net 500 Eur žyminį mokestį skolininko bankroto bylos iškėlimui, nes tokios bylos iškėlimas dar ir negarantuoja pačios skolos atgavimo. Kalbant apie mažesnes sumas, akivaizdu, kad piktybiniai skolininkai galės jų visai nemokėti… Manytina, kad vietoje to, kad nemokios įmonės būtų aktyviai šalinamos iš rinkos, bus tik sudarytos sąlygos kreditoriams investuoti į procesą (žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas), o nemokioms įmonėms piktnaudžiauti atvira, įstatymo garantuojama įsipareigojimų nevykdymo galimybe. Atkreipiame dėmesį, jog autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame ginče be atskiros teisinės analizės.

https://www.delfi.lt/temos/rasa-vaicekauskyte/