Nepasirašyti statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai = (ne) tinkama priežastis nemokėti?

Laimėjau bylą, kurioje patenkintas Kliento 15 000 Eur reikalavimas.

Statybos rangos santykiuose buvo kilęs teisminis ginčas, kuriame buvo sprendžiama, ar generalinis rangovas turi pareigą mokėti rangovui už atliktus darbus, ar darbai atlikti kokybiškai, ar jie gali būti laikomi užbaigtais, kokią įtaką ieškinio reikalavimui turi vėlavimas atlikti darbus, kaip vertinti mokėjimus, kurių nurodymų paskirtyse yra tiesiog nurodyta „pavedimas, mokėjimas“ ir nėra aišku pagal kuriuos aktus mokama – pasirašytus ar nepasirašytus ir kt.

Ginčo vertinimas buvo apsunkintas, nes darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo nepasirašyti, surašyto defektinio akto turinys teisiniui vertinimui paliko plačią interpretaciją, ieškovo ir atsakovo faktinių aplinkybių aiškinimas buvo iš esmės skirtingas beveik kiekvienu klausimu. Taip pat atsakovas teismui bandė įrodyti, kad mano Klientas ir užsakovas siekia pateikto ieškinio pagalba tik pašalinti atsakovą iš rangovų objekte.

Kilus ginčui dėl mokėjimo už atliktus statybos rangos darbus itin svarbu tinkamai įvertinti faktinę situaciją, turimus įrodymus, galimybę perduoti darbus vienašališkai, statybos darbų žurnalo įrašus, aktualią teismų praktiką individualioje situacijoje.

Jau 7 metus dirbu su statybos rangos ginčais, todėl galiu teigti, kad jie per tą laiką pasikeitė, tapo daug sudėtingesni, neretai nemokėjimo už atliktus darbus „planas“ būna parengtas galimai iš anksto, todėl vis labiau tampa aktualu atpažinti ginčo rizikas pasirašant sutartį, o vėliau ir darbų proceso eigoje.

Ženklai, įspėjantys apie artėjantį ginčą visada yra, tik reikia juos mokėti atpažinti. Operatyvi reakcija gali užkirsti kelią teisminiam ginčui arba bent jau padėti surinkti trūkstamus įrodymus.

Call Now Button