Kodėl „(ne)verta“ susirasti vyrą, kuris iki santuokos įgyja būstą su banko pagalba?

Gyvenimiška ir dažnai praktikoje pasitaikanti situacija: vyras su banko pagalba nusiperka butą (ar namą) iki santuokos, žmona ateina į jį gyventi, šeimoje atsiranda vaikas, jis ten gyvena irgi… Vyras vienas išlaiko šeimą, moka buto paskolą, ją galų gale išmoka ir prasideda skyrybos. Žmona augina vaiką, niekada santuokos metu nedirba ir negauna jokių pajamų.

Atrodytų, kad abejonių nekelia faktas, kad butas naudojamas šeimos interesų tenkinimui. Tačiau koks šiuo atveju buto likimas bus skyrybų atveju?

Pagal naujausią teismų praktiką butas (kadangi įgytas iki santuokos) taip ir liks vyro nuosavybe, o žmona turės teisę gauti piniginę kompensaciją iš vyro pusę sumos, kuri jo paties yra išmokėta santuokos metu bankui.

Taip, supratote gerai! Vyras vienintelis mokėjo už butą ir dar turės už tą patį, iš savo darbo užmokesčio išmokėtą butą, sumokėti kompensaciją savo žmonai.

Kodėl taip yra? Juk ir teismai sutinka su tuo, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas santuokos laikotarpiu sutampa ir su šeimos interesais. Tačiau čia svarbūs tampa kiti akcentai:
1) Paskolos mokėjimas pirmiausia skirtas užtikrinti vyro interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą;
2) Lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo vyro įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis (KOKS SKIRTUMAS, KAD IŠ JO PATIES DARBO UŽMOKESČIO);
3) Tai, kad įsigytą butą vyras santuokos metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais.

Dar daugiau, kaip ir visada tokio pobūdžio bylose, teismai tiesiog pažymi, kad tai, kad vyras dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o žmona visą laiką tik rūpinosi vaiku yra ne kas kita kaip vaidmenų pasiskirstymas šeimoje.

Pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį bylose yra preziumuojama, kad sutuoktiniams buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu.

Štai taip. Ką daryti, kad Jūsų atveju neįvyktų analogiškas ginčas?

Sutuoktiniai turi galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį, pvz., nustatant joje, kad vyro (o gal žmonos?) pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis tiesiog laikytina asmenine jo nuosavybe.

Auksinė taisyklė: jeigu iki santuokos ar santuokos pradžioje tarpusavyje šis klausimas nebus išspręstas raštu, 99% tikimybė, kad skyrybų metu visi “šaukštai ir šakutės” bus bandomi „tempti“ byloje į skirtingas puses.