Bankroto nepavyko pripažinti tyčiniu – koks „(pra)laimėjimo“ skonis?

Laimėta byla ir apginti Kliento interesai byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Beveik 260 000 Eur, būtent tokį tokį kreditorinį reikalavimą valdantys kreditoriai kreipėsi į teismą siekdami įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Kreditoriai savo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai – nupirkta, bet vėliau nerealizuota greitai gendanti didelės vertės produkcija.

Tačiau teismas vadovavosi mano Kliento pozicija byloje ir konstatavo, kad:
1) minėta produkcija neabejotinai pagal byloje pateiktus įrodymus buvo įsigyta rinkos kainomis;
2) įmonė užsiiminėjo būtent panašios produkcijos pardavimu, todėl vien aplinkybė, jog iki įmonės bankroto bylos iškėlimo ir (ar) po jos minėtos prekės nebuvo realizuotos (ir dėl to galimai įmonei buvo padaryta žala), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sudaryti sandoriai dėl minėtos produkcijos įsigijimo buvo akivaizdžiai nenaudingi;
3) byloje kreditoriai laikytina, kad neįrodė ir byloje nėra paaiškinta jokių aplinkybių kodėl minėta produkcija nebuvo laiku realizuota (nesant paklausos ar dėl kitų aplinkybių);
4) juridinių asmenų veikla dažnai susijusi su protingos verslo rizikos prisiėmimu, todėl byloje nėra duomenų apie tai, jog nurodyti sandoriai (dėl minėtos produkcijos nupirkimo, bet nerealizavimo) viršytų įprastinę bendrovės ūkinės-komercinės veiklos riziką;
5) byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad direktorius netinkamai vadovavo įmonei ir savo veiksmais sukėlė konkrečią žalą.

Taip, nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris (-iai) gali byloti apie sąmoningą įmonės vedimą prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto sukėlimą gali taip pat sąlygoti: sąmoningai vykdoma bloga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (ypač kai kalbame apie investicijas į nerealius, pasenusius projektus, nepaklausių prekių gamybą, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimą ir kt.).

Kreditoriui, kuris nedalyvauja įmonės veikloje dažnu atveju gali atrodyti, kad prie bankroto privesta įmonė buvo valdoma blogai, tyčia buvo siekiama jos bankroto. Ir toks kreditoriaus „manymas“ yra pateisinimas, juk jeigu jis nesiims jokių veiksmų, nevertins galimybių siekti žalos atlyginimo asmeniškai iš vadovo, akcininkų ar visų kartu, pinigų tikrai jau neatgaus.

Kita vertus, tokiose bylose, prieš teikiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškinį dėl žalos atlyginimo iš vadovo ir atliekant kitus savo teisių gynimo būdus, būtina išmanyti bankroto procesą, kuris kiekvieną dieną yra aiškinamas pagal gausėjančią aktualią teismų praktiką.

Šiuo atveju, jeigu kreditorių, kurie valdo 260 000 Eur reikalavimą, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu būtų teismo patenkintas, neabejotina, kad sekantis kreditorių žingsnis būtų ieškinio pateikimas dėl žalos atlyginimo (asmeniškai) iš mano Kliento ir kitų akcininkų, vadovų.