Bylos


Klientas, bankrotuojančios bendrovės vadovas gavo ieškinį iš bankroto administratoriaus. Ieškinyje buvo prašoma priteisti iš buvusio bendrovės direktoriaus neteisėtai panaudotas bendrovės lėšas bei žalos atlyginimo. Byloje buvo bandoma įrodyti, kad atsakovas būdamas BUAB vadovu iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos neteisėtai per 3 metus panaudojo 45 080 Eur, įtariant, kad šiuo pagrindu gali būti ir baudžiamosios atsakomybės požymių. Byloje buvo keliami klausimai dėl piniginių lėšų panaudojimo savo reikmėms, bakkroto įstatyme numatytų pareigų nevydymo, neperduodant bankroto administratoriui kasoje likusių grynųjų pinigų, dėl neteisėtų astakovų veiksmų vykdant bendrovės vadovo pareigas. Byloje proceso eigoje sėkmingai sudaryta taikos sutartis iš dalies paneigianti ieškinio faktines ir teisines aplinkybes, sudarant Atsakovui (Klientui) palankią taikos sutartį.


Laimėta civilinė byla, atstovaujant Lenkijos bendrovę, vandens filtrų gamintoją, lyderę Europoje. Byloje buvo Kliento vardu (Ieškovo) teiktas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo iš Kauno bendrovės sumoje beveik 65 000 Eur. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar privalo Atsakovas atlyginti nuostolius, sukeltus Ieškovo pirkėjamas, užsienio bendrovėms, dėl nekokybiškų filtravimo talpų pardavimo regreso tvarka. Po daugiau nei metus trukusio bylos nagrinėjimo, rezultatas buvo išimtinai naudingas Kliento naudai ir interesams.


Laimėtas ginčas mokestinėje ginčų komisijoje. Vilniaus VMI atlikusi Kliento GPM, PVM, VSD įmokų ir PSD įmokų deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, nustatė, kad neva Klientas vykdė neregistruotą automobilių pirkimo – pardavimo veiklą, o gautų pajamų bei vykdytos veiklos nedeklaravo. VMI nurodė, kad būtent tokiu pagrindu atsirado prievolė mokėti į valstybės biužetą 26 065 Eur GMP, 5792 Eur delspinigius, 2316 Eur GMP baudą, 55 028 PVM mokestį, 5792 Eur PVM baudą,16 220 PVM delspinigius,5647 Eur PVM baudą, 8543 Eur VSD įmokas, 4344 Eur VSD baudą, 2838 Eur PSD ir 1361 Eur PSD baudą. Ginčijant vykdytas pinigines operacijas ir veiklos pobūdį, gautų pajamų priskyrimą individualios veiklos pajamoms, kitas gautas pajams, Kliento į banko sąskaitą gautų piniginių lėšų priskyrimą kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms, pavyko įrodyti ir panaikinti GPM, PVM, VSD, PSD mokėjimų prievolę. Klientui liko tik viena mokestinė prievolė sumokėti š biudžetą 10136 Eur GPM mokesčio. Po daugiau nei 2 metus trukusio teismų maratono, Kliento interesai buvo apginti iki galo ir prielovė mokėti GPM taip pat panaikinta.


Laimėta byla rangos sutarties vykdymo ginče. Byla teisme, kurioje atstovavau ieškovą, statybos bendrovę ginče dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus ir atsakovui perduotus subrangos darbus sumoje 40 546 Eur pagal dvi skirtingas rangos sutartis, taip pat dėl atsakovo teigimu netinkamo sutarčių vykdymo bei nekokybiškai arba neatliktų darbų pateikiant proceso metu ieškovui priešieškinį prašant priteisti netesybas bei nuostolius už sutarties pažeidimus. Po daugiau nei 2 metus vykusio teisminio proceso Kliento ieškinys buvo patenkintas visoje apimtyje.


Klientui baudžiamojoje byloje pavyko panaikinti paskirtą lasivės apribojimo bausmės elementą, draudimą lankytis savo bendrovėje ir prie jos artintis, (kurioje yra akcininkas), priimant nusprendį pagal BK 284 str.. Baudžiamojoje byloje pavyko įrodyti, kad teismas paskyrė bausmę, visiškai nepaisydamas jos tikslo, suvaržant Kliento teises ir pareigas, įgyvendinant akcininių bendrovių įstatyme numatytas nuostatas.Vadovaujantis BK 48 str. 7 d. bausmės elementas buvo pakeistas į kitą, atitinkantį protingumo principą – nesiartinti konkrečiai tik prie nukentėjusios darbovietės ir namų. 

Daugiau bylų galite rasti paspaudę čia: Bylos

Publikacijos

  • 21 balandžio, 2017 Delfi.lt R. Vaičekauskytė. Rangovo ir užsakovo ginče kenčia abi šalys

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas griežtai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius. Vis dėlto realybė tokia, kad tarp minėtų šalių neretai įsiplieskia aršūs ginčai, dažniausiai – baigiamajame statybų etape, atėjus laikus vienai pusei perduoti, kitai – priimti atliktus darbus.

    Plačiau
  • 11 gegužės, 2017 Žalos atlyginimas iš antstolio – misija įmanoma?

    Žinia, kad teisminio proceso pradžioje (ar eigoje) dažnai teikiami prašymai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (visuomenėje dažniau įvardijamas tiesiog „areštu“) išimtiniu tikslu – užtikrinti, kad esant palankiam teismo sprendimui bus turto į kurį galima bus nukreipti išieškojimą.

    Plačiau
  • 09 kovo, 2017 Ką daryti, jeigu bankas vienašališkai nutraukė būsto paskolos sutartį?

    Praktikoje dažnai pasitaiko, kad asmenys dėl skirtingų priežasčių nebegali laikinai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto paskolų sutartis sudarytas su banku ir atitinkamai bankas pasinaudoja teise vienašališkai nutraukti tokias sutartis. O ir bendra taisyklė teigia, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.

    Plačiau
  • 08 lapkričio, 2016 R. Vaičekauskytė. Teismas pritaikė areštą, ką daryti?

    Laikinosios apsaugos priemonės (toliau tekste – LAP), dažnai praktikoje žinomos ir vadinamos tiesiog „areštu“, tačiau tai kur kas platesnė sąvoka nei areštas. Areštas yra tik viena iš galimybių užtikrinti palankaus teismo sprendimo įgyvendimą ateityje.

    Plačiau