Publikacijos

Žinia, kad teisminio proceso pradžioje (ar eigoje) dažnai teikiami prašymai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (visuomenėje dažniau įvardijamas tiesiog „areštu“) išimtiniu tikslu – užtikrinti, kad esant palankiam teismo sprendimui bus turto į kurį galima bus nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas griežtai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius. Vis dėlto realybė tokia, kad tarp minėtų šalių neretai įsiplieskia aršūs ginčai, dažniausiai – baigiamajame statybų etape, atėjus laikus vienai pusei perduoti, kitai – priimti atliktus darbus.

Praktikoje dažnai pasitaiko, kad asmenys dėl skirtingų priežasčių nebegali laikinai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto paskolų sutartis sudarytas su banku ir atitinkamai bankas pasinaudoja teise vienašališkai nutraukti tokias sutartis. O ir bendra taisyklė teigia, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.

Bendra taisyklė ir aktuali teismų praktika nurodo, kad statybos rangos darbų užsakovui, priimant konkrečius atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus, ir turint galimybę akte pažymėti apie darbų trūkumus, tačiau to nepadarius, užsakovas praranda galimybę remtis priimtų darbų trūkumų faktu ateityje. Neretai analogišką sąlygą užsakovas ir rangovas nusimato ir savo sutartyje. Kitaip tariant, pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą ir nesurašius defektinio akto, yra laikoma, kad darbai yra priimti be išlygų.

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau tekste – LAP), dažnai praktikoje žinomos ir vadinamos tiesiog „areštu“, tačiau tai kur kas platesnė sąvoka nei areštas. Areštas yra tik viena iš galimybių užtikrinti palankaus teismo sprendimo įgyvendimą ateityje.

Puslapis 1 iš 4