Bankroto teisė

Bankrotas ir restruktūrizavimas, priešingai nuo vyraujančios nuomonės, neturėtų būti laikomas gėda ar vieša nesėkme, dažnai – tai geriausias ar vienintelis tinkamas sprendimas įmonei. Bankroto bei restruktūrizavimo procedūros dažniausiai yra sudėtingos bei suteikia daug pasirinkimo variantų jų dalyviams.

Teikiu visapusiškas, su įmonių bankrotu bei restruktūrizavimu susijusias, teisines paslaugas:

  • Rengiu pareiškimus teismui dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo;
  • Ginu skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus kreditorių susirinkimuose bei teisme;
  • Konsultuoju įmonių administratorius teisiniais įmonių bankroto ar restruktūrizavimo procese kylančiais klausimais,
  • Atlieku įmonės sudarytų sandorių teisinį auditą, rengiu ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo;
  • Atstovauju bylose dėl neteisėtų įmonių veiklų perkėlimų ("fenikso sindromas");
  • Atstovauju bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nusikalstamo bankroto;
  • Turiu patirties atstovaujant teisme fizinio asmens bankroto bylose.

 

Sukaupta patirtimi galiu pasidalinti su bankroto administratoriais, kreditoriais, įmonių vadovais bei akcininkais. Kadangi turiu praktinės patirties bankroto procese, galiu sėkmingai Jus konsultuoti nuo bankroto bylos iškėlimo perspektyvų iki įrodymo, kad bankrotas buvo tyčinis ar atvirkščiai, įrodant, kad vadovas ir akcininkas nėra atsakingi dėl žalos atlyginimo ir kt.

Bylos


  • Klientas, bankrotuojančios bendrovės vadovas gavo ieškinį iš bankroto administratoriaus. Ieškinyje buvo prašoma priteisti iš buvusio bendrovės direktoriaus neteisėtai panaudotas bendrovės lėšas bei žalos atlyginimo. Byloje buvo bandoma įrodyti, kad atsakovas būdamas BUAB vadovu iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos neteisėtai per 3 metus panaudojo 45 080 Eur, įtariant, kad šiuo pagrindu gali būti ir baudžiamosios atsakomybės požymių. Byloje buvo keliami klausimai dėl piniginių lėšų panaudojimo savo reikmėms, bakkroto įstatyme numatytų pareigų nevydymo, neperduodant bankroto administratoriui kasoje likusių grynųjų pinigų, dėl neteisėtų astakovų veiksmų vykdant bendrovės vadovo pareigas. Byloje proceso eigoje sėkmingai sudaryta taikos sutartis iš dalies paneigianti ieškinio faktines ir teisines aplinkybes, sudarant Atsakovui (Klientui) palankią taikos sutartį.

    Plačiau

Publikacijos

  • 21 balandžio, 2017 Delfi.lt R. Vaičekauskytė. Rangovo ir užsakovo ginče kenčia abi šalys

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas griežtai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius. Vis dėlto realybė tokia, kad tarp minėtų šalių neretai įsiplieskia aršūs ginčai, dažniausiai – baigiamajame statybų etape, atėjus laikus vienai pusei perduoti, kitai – priimti atliktus darbus.

    Plačiau
  • 11 gegužės, 2017 Žalos atlyginimas iš antstolio – misija įmanoma?

    Žinia, kad teisminio proceso pradžioje (ar eigoje) dažnai teikiami prašymai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (visuomenėje dažniau įvardijamas tiesiog „areštu“) išimtiniu tikslu – užtikrinti, kad esant palankiam teismo sprendimui bus turto į kurį galima bus nukreipti išieškojimą.

    Plačiau
  • 09 kovo, 2017 Ką daryti, jeigu bankas vienašališkai nutraukė būsto paskolos sutartį?

    Praktikoje dažnai pasitaiko, kad asmenys dėl skirtingų priežasčių nebegali laikinai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto paskolų sutartis sudarytas su banku ir atitinkamai bankas pasinaudoja teise vienašališkai nutraukti tokias sutartis. O ir bendra taisyklė teigia, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.

    Plačiau
  • 08 lapkričio, 2016 R. Vaičekauskytė. Teismas pritaikė areštą, ką daryti?

    Laikinosios apsaugos priemonės (toliau tekste – LAP), dažnai praktikoje žinomos ir vadinamos tiesiog „areštu“, tačiau tai kur kas platesnė sąvoka nei areštas. Areštas yra tik viena iš galimybių užtikrinti palankaus teismo sprendimo įgyvendimą ateityje.

    Plačiau