Teisininkė apie skyrybas: kaip numatyti, kiek procesas truks, ir kokių klaidų nedaryti jau po skyrybų

Teisininkė apie skyrybas: kaip numatyti, kiek procesas truks, ir kokių klaidų nedaryti jau po skyrybų

Skyrybų niekas nenori, tačiau jos ateina nekviestos ir problemą tenka spręsti. Kaip joms pasirengti, kad procesas būtų kuo sklandesnis, kokius namų darbus atlikti ir, svarbiausia, kur neprisidaryti bėdos, pasakoja teisininkė Rasa Vaičekauskytė. Kokią bylų dalį jūsų darbe sudaro skyrybos? Jų daugėja ar mažėja? Mano darbe atstovavimas teisme skyrybų bylose sudaro pakankamai ženklią dalį kartu su bankroto, statybos ir nekilnojamojo turto ginčais teismuose. Kartais net juokauju – kur statybos ar bankrotas, ten ir skyrybos. Šiuo metu jaučiamas santuokos nutraukimo bylų skaičiaus didėjimas. Ypač jis buvo jaučiamas pirmo karantino metu. Manau, žmonės pagaliau tiesiog turėjo progą susipažinti ir ta „pažintis“ su antra puse, vaikais ir buitimi nesužavėjo. Kitais atvejais, karantinas tiesiog padėjo klientams priimti galutinius, ilgai brandintus sprendimus santuokai nutraukti.

Kas dažniau kreipiasi dėl santuokos nutraukimo – vyrai ar moterys? Kokios įvardijamos priežastys? Neišskirčiau, kad vieni ar kiti yra linkę kreiptis dažniau – bent jau į mane kreipiasi ir vyrai, ir moterys, Priežastys labai įvairios – neištikimybė, priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų, smurtas (šiuo metu vis dažniau psichologinis, ekonominis), ginčai dėl finansų, nesutarimai dėl bendros buities, charakterio skirtumai, skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, verslo valdymą ir kt. Taip pat gana dažnai klientai sako, kad skyrybų priežastis yra paprasta – tiesiog su antra puse nenori būti, nes nejaučia laimės, harmonijos šeimoje ir tiek. Kokie esminiai klausimai kyla tokioms poroms? Turtas, jo padalijimas ir ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos, alimentų mokėjimo. Didžiausia problema kyla tada, kai viena pusė nori likti gyventi sutuoktinių name ar bute, o kita neturi pinigų arba nenori išmokėti kompensacijos. Taip pat daug ginčų kyla dėl nuosavybės pagerinimo iš vieno sutuoktinių asmeninių lėšų, skolų mokėjimo.

 

Kokius svarbiausius dalykus turėtų žinoti besiskiriantieji dar iki kreipimosi į teismą? Manau, kad pats svarbiausias dalykas yra suprasti, kad kompromisų ieškojimas yra naudingiausias ne teismui, o patiems sutuoktiniams. Teismas beveik visada tokio pobūdžio bylose priims sprendimą, kuris netenkins abiejų šalių. Taip pat teismo sprendimas dažnu atveju taps naujų ginčų priežastimi ateityje. Tik kalbėjimasis ir ambicijų bei emocijų pašalinimas, kartais sukuria stebuklus. Prieš kreipiantis į teismą, jeigu šalys nesusitaria dėl visų skyrybų teisinių pasekmių, šiai dienai yra reikalinga praeiti privalomosios mediacijos etapą. Reikia žinoti, kad šis procesas užtrunka, todėl jei planuose – greitos skyrybos, reikia greičiau kreiptis dėl mediacijos. Taip pat prieš kreipiantis į teismą, reikia įsivertinti, kad skyrybos bendru šalių sutarimu vyktų keletą mėnesių, o esant ginčams, teikiant teismui ieškinį, Vilniaus ar Kauno miestuose užtruks ir keletą metų. Gali atsitikti ir taip, kad vien tik pirma instancija nesibaigs per 2-4 metus. Kokius „namų darbus“ reikėtų atlikti, jei poroms nepavyksta susitarti dėl skyrybų taikiai – rinkti dokumentus, faktus, samdyti detektyvą? Žinote, viskas priklauso nuo to, kokie tikslai skyrybų byloje – įrodyti neištikimybę, išsikovoti didesnę turto dalį, užvaldyti ir atimti verslą, vaikus, kt. Kokius įrodymus rinkti, išsaugoti, geriausiai gali patarti tik sutuoktinį atstovaujantis advokatas. Būna taip, kad pvz., neištikimybės įrodymui ilgą laiką renkama daug duomenų, tai daroma slaptai, neteisėtai ir visa tai pavirsta ikiteisminiu tyrimu prieš patį asmenį, o santuokos nutraukimo byloje teismas reikalavimą atmeta arba patenkina, bet priteisia vos vieną ar du tūkstančius eurų, o pvz., bylinėjimosi išlaidos kainuoja daug daugiau… Taip pat reikia nepamiršti, kad jeigu sutuoktiniai dar iki bylos iškėlimo teisme jau negyvena kartu, išlaikyti vaikus reikia ir tuo metu. Jeigu alimentai nemokami, teismas už paskutinius 3 metus juos gali priteisti. Itin svarbu žinoti, kad delsimas išsiskirti, gali sukelti rimtas teisines ir finansines pasekmes – sutuoktinis prisiims naujų įsipareigojimų, atsiras naujos skolos, o teisme reikės įrodinėti, kad visa tai jau ne Jūsų, o asmeniniai vyro ar žmonos įsipareigojimai.

 

Kokie būtų teisininkų patarimai besiskiriančioms pusėms, kai byla jau pasiekia teismą? Kokių klaidų nepadaryti? Turbūt nieko naujo nepasakysiu, bet vienas svarbiausių dalykų šiame sudėtingame ir dažnu atveju ilgame teisminiame procese – surasti atstovą, kuriuo pasitikite. Kai yra pasitikėjimas, šis procesas tampa daug lengvesnis. Kitas patarimas: jeigu dar yra galimybė kalbėtis, bandyti tai daryti net esant bylai teisme, per advokatus, pasitelkiant į pagalbą vieną ar net du mediatorius. O jei jau kalbėtis neįmanoma, teisminiame procese dirbti su byla, įrodymais taip, kad abejonių dėl reikalavimų tinkamumo ir teisėtumo teismui jau nekiltų. Taip pat viso proceso metu pasistengti suvaldyti savo emocijas, kad jos nevestų į naujas baudžiamąsias ar civilines bylas. Kokie klausimai būna sudėtingiausi ir ilgiausiai sprendžiami skyrybų bylose? Turto padalijimo, skolų kreditoriams paskirstymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo mokėjimo klausimai sukelia daugiausiai ginčų. Santuokos nutraukimo procesą komplikuoja ir įmonių, akcijų pasidalijimo klausimai. Žinoma, gana sudėtingas procesas teisme laukia ir tuo atveju, jeigu skyrybos vyksta su užsienio piliečiu. Tokiais atvejais gana dažni ginčai, kurioje šalyje vaikas turi likti gyventi, su kuo gyventi, kokio dydžio išlaikymas turi būti teikiamas. Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose šalyse, klaidingai galvoja, kad būnant ne Lietuvoje, jiems sudėtinga išsiskirti. Tačiau taip nėra. Bylą galima vesti per savo atstovą ir tik kai kuriose bylose, nagrinėjimui jau vykstant iš esmės, galimai teks kartą ar du atvykti į teismą. O šiai dienai ir pačio atvykimo galima išvengti – esant tam tikroms aplinkybėms, teismas gali apklausti sutuoktinį nuotoliniu būdu. Kiek svarbu skyrybų byloje turėti advokatą? Advokatas yra reikalingas visais atvejais, kai sutuoktiniai nusprendžia nutraukti santuoką. Nuo pradinės konsultacijos iki galutinio teismo sprendimo – viso proceso metu. Šiai dienai net į privalomosios mediacijos procesą, o ne tik į teismą, klientai prašo, kad eičiau kartu. Žinoma, asmuo gali į teismą eiti ir be savo atstovo, juk dokumentus gali parengti teisininkas, tačiau tokiu atveju reikia turėti omenyje, kad po pirmo ar antro teismo posėdžio advokato vis tik reikės. Teismo posėdžiuose bus sunku atstovauti ne tik save, bet esant be atstovo sudėtinga bus ir kitiems proceso dalyviams bei pačiam teismui nagrinėti bylą. Šiai dienai pakankamai populiaru pastelkti į pagalbą savo advokatą procese dar iki teismo. Juk dažnu atveju, kai abi šalys derybas veda per savo atstovus, daug greičiau pasiekiami kompromisai ir nors sutuoktiniai galvojo, kad taikiai susitarti nepavyks, advokatams ima ir pavyksta suderinti tarpusavyje abiejų sutuoktinių pozicijas ir byla teisme tada užtrunka vos 2-3 mėnesius.

 

Ką galima patarti jau išsiskyrusiems – kokių klaidų nepadaryti? dėl elgesio, dėl tesėjimo, dėl alimentų mokėjimo. Kai yra priimtas galutinis teismo sprendimas, nereikėtų skubėti ir po keletos mėnesių vėl keisti teisme bendravimo tvarką su vaikais, išlaikymo dydžio klausimą ir kt. Visada sakau, kad reikia vengti bylų, keliamų iš „principo“. Tačiau, jeigu atsitiko taip, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (darbui, gyvenamajai vietai ir kt.) būtina keisti ir bendravimo tvarkas, rinkite visus įrodymus iš anksto, kad nepavyksta susitarti su buvusiu sutuoktiniu (tinka žinutės iš socialinių tinklų, sms), duomenis apie tai, kas tikrai jūsų gyvenime pasikeitė. Jeigu norite padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį vaikams, smulkmeniškai rinkite įrodymus apie vaiko poreikių pasikeitimą, išleidžiamus pinigus (sąskaitas, čekius, medikų pažymas ir kt.), pablogėjusią savo finansinę padėtį, sveikatos būklę. Šiuo metu teismai nagrinėja daug bylų, kuriose prašoma nustatyti bendravimo tvarką su vaiku minučių tikslumu, taip pat „madinga tvarka“ tapo vaiko gyvenimas 50:50 – savaitę su vienu, savaitę su kitu. Bet kad ir kokį reikalavimą teiksite teismui, nepamirškite, kad viskas turi būti išimtinai vaiko interesų tenkinimui, o ne asmeninių „sąskaitų“ suvedimui su buvusiu sutuoktiniu per vaiką.

RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ

Grįžti į tinklaraštį