Socialinė komunikacija

Facebook Likes

Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė - atvirai apie svajonių vestuvių biudžetus ir tendencijas ne tik Lietuvoje!

Mūsų pokalbis apie vestuves, sutarčių sudarymą, papildomų darbų patvirtinimą ir kitas įdomybes!

Ar gali būti aišku jau sudarant santuoką, kad pora išsiskirs? Kokie ženklai tai rodo?

Kodėl kartais esame priversti pasimokyti iš savo klaidų ir į pasitikėjimą žmonėmis pažvelgti visai kitomis akimis tik po to, kai teismai priima sprendimus? Ką reikia padaryti, kad ginčų nagrinėjimas nepersikeltų į teismus?Kaip sumažinti tikimybę pralaimėti bylą?

Gero klausymo!Apie vestuves, skyrybas ir išmoktas pamokas, kurios tik sustiprina.
... DaugiauMažiau

Video image

Komentuoti Facebook

kaip sakant kaip ta patarle, kas nenuzudu padaro mus stipresniais...o su Jumis Rasa i teisma kaip uz murines sienos, daugumai netgi advokatu vyru toli grazu iki Jusu stiprybes :)

Aiškiaregystės seansai.

4 dienas prieš

Rasa Vaičekauskytė teisinės paslaugos

... DaugiauMažiau

Komentuoti Facebook

Ačiū už pasiūlymą LAUK iš lovų einam sportuoti 🤚

pasakysiu taip šita advokatė Rasa Vaičekauskytė yra labai pasikėlusi ir arogntiška persona, gal kaip specė ir good, bet man ji per šaltas žmogus.

advokate, is kur pas Jumis tiek valios viskam?? zaviuosi ir geriuosi 😇

Kur dingsta pinigai bankroto bylose?

Klausimas į kurį atsakymo ieško direktoriai, akcininkai ir kreditoriai!

Man beveik 8 metus dirbant su bankroto bylomis teismuose bei atstovaujant vienos ar kitos pusės interesus, įprasta, kad tenka aiškinti akcininkams, vadovams kreditoriams – kur dingo gautos (arba netrukus turimos gauti) piniginės lėšos bankroto byloje? Kodėl buvo keliama byla dėl žalos atlyginimo iš direktoriaus, akcininko, jeigu ją ir priteisus niekas nežino kur dingo pinigai ar kodėl jie nėra išieškomi priverstine tvarka per antstolį? Kam aktualus bankroto įstatymas yra palankus ir itin patogus?

Manau, kad tik bankroto administratoriams, kurių dauguma sėkmingai „prisidengia“ kreditorių interesų gynimu teismuose ir pačiame bankroto procese.

O ir pats įstatyminis reguliavimas tarsi diktuoja „palankų vėją“ elgtis būtent taip. Nors populiaru sakyti, kad dauguma vadovų, akcininkų "sukčiauja", įmones priveda prie bankroto tyčia, neteisėtai perkelia įmonių veiklas („fenikso sindromas“), neiškėlia laiku bankroto, tebūnie, tokių tikrai yra, tačiau kai kurie, sutikime, į šias žalos atlyginimo bylas bankroto procese juk yra įtraukiami ir tik dėl to, kad verslo planas nepasiteisino arba tiesiog laiku nesugebėjo priimti tinkamo sprendimo. Bet šioje vietoje nesiplėsiu, žalos atlyginimo priteisimo klausimą asmeniškai iš vadovo, akcininko vienaip ar kitaip teismas išsprendžia.

Tačiau kur dingsta priteisti pinigai? Kodėl net ir tuo atveju kai ir esant visoms galimybėms išieškoti pinigus, bankroto administratoriai skubiai ima organizuoti reikalavimo į priteistą skolą pardavimo procesą? Kodėl pvz. neretai pardavimo skelbimas susijęs su šia skola talpinamas į itin mažą lankomumą turinčias svetaines? Nes pirkėjas jau žinomas iš anksto. Juk nepaneigsime, kad nupirkti pvz. reikalavimo teisę į skolą už 20 000 Eur, kai teismo sprendimu priteista 180 000 Eur tikrai verta. Vadinasi teoriškai 20 000 Eur atitenka tada kreditoriams, o visa reikalavimo teisė į 180 000 Eur naujajam kreditoriui (pirkėjui), kuris pateiks šią skolą priverstiniam išieškojimui antstoliui, varžytynių metu bus parduotas turtas ir sandoriu bus patenkintas tik pirkėjas!

O kur dingsta tie 20 000 Eur – paskirstoma kreditoriams? Būtų gerai, bet praktikoje jie visoje arba beveik visoje apimtyje iškeliauja bankroto administratoriui už jo darbą. Finale kreditoriai lieka bankroto procese be pinigų.

Mano nuomone, net kartais ne kreditoriai lieka apsurdiškiausioje situacijoje, o patys vadovai ir akcininkai, kuriems teismas priteisia atlyginti žalą. Praktikoje daug kartų teko matyti ir situacijas, kuriose net ir išieškojus visą priteistą sumą, paskirsčius pinigus kreditoriams, likusi suma turėtų būtų grąžinta gi akcininkams, o tuo metu iš jų pačių turto yra vykdomas visoje apimtyje išieškojimas.

Ir jau žinau, kad skaitydami šią mano nuomonę, bankroto administratoriai pasakys, kad jiems irgi reikia kažkokiu būdu gauti atlygį iš įmonių kurių sąskaitos yra tuščios. Ir čia matyt rasime jau atsakymą, įstatymų leidėjas neparūpino pinigų bankroto proceso vedliams, todėl jie priversti ieškoti atlygio štai tokiais būdais...

Ar tai yra panašu į gerovės valstybę, kurioje turėti verslą gali būti dar ir svajonė? Spręskite patys...

Rasa

Plačiau apie mane: www.rasavaicekauskyte.lt

📞 +370 676 90078

📧 rasa@rasavaicekauskyte.lt
... DaugiauMažiau

Kur dingsta pinigai bankroto bylose?

Klausimas į kurį atsakymo ieško direktoriai, akcininkai ir kreditoriai! 

Man beveik 8 metus dirbant su bankroto bylomis teismuose bei atstovaujant vienos ar kitos pusės interesus, įprasta, kad tenka aiškinti akcininkams, vadovams kreditoriams – kur dingo gautos (arba netrukus turimos gauti) piniginės lėšos bankroto byloje? Kodėl buvo keliama byla dėl žalos atlyginimo iš direktoriaus, akcininko, jeigu ją ir priteisus niekas nežino kur dingo pinigai ar kodėl jie nėra išieškomi priverstine tvarka per antstolį? Kam aktualus bankroto įstatymas yra palankus ir itin patogus?

Manau, kad tik bankroto administratoriams, kurių dauguma sėkmingai „prisidengia“ kreditorių interesų gynimu teismuose ir pačiame bankroto procese. 

O ir pats įstatyminis reguliavimas tarsi diktuoja „palankų vėją“ elgtis būtent taip. Nors populiaru sakyti, kad dauguma vadovų, akcininkų sukčiauja, įmones priveda prie bankroto tyčia, neteisėtai perkelia įmonių veiklas („fenikso sindromas“), neiškėlia laiku bankroto, tebūnie, tokių tikrai yra, tačiau kai kurie, sutikime, į šias žalos atlyginimo bylas bankroto procese juk yra įtraukiami ir tik dėl to, kad verslo planas nepasiteisino arba tiesiog laiku nesugebėjo priimti tinkamo sprendimo. Bet šioje vietoje nesiplėsiu, žalos atlyginimo priteisimo klausimą asmeniškai iš vadovo, akcininko vienaip ar kitaip teismas išsprendžia. 

Tačiau kur dingsta priteisti pinigai? Kodėl net ir tuo atveju kai ir esant visoms galimybėms išieškoti pinigus, bankroto administratoriai skubiai ima organizuoti reikalavimo į priteistą skolą pardavimo procesą? Kodėl pvz. neretai pardavimo skelbimas susijęs su šia skola talpinamas į itin mažą lankomumą turinčias svetaines? Nes pirkėjas jau žinomas iš anksto. Juk nepaneigsime, kad nupirkti pvz. reikalavimo teisę į skolą už 20 000 Eur, kai teismo sprendimu priteista 180 000 Eur tikrai verta. Vadinasi teoriškai 20 000 Eur atitenka tada kreditoriams, o visa reikalavimo teisė į 180 000 Eur naujajam kreditoriui (pirkėjui), kuris pateiks šią skolą priverstiniam išieškojimui antstoliui, varžytynių metu bus parduotas turtas ir sandoriu bus patenkintas tik pirkėjas!

O kur dingsta tie 20 000 Eur – paskirstoma kreditoriams? Būtų gerai, bet praktikoje jie visoje arba beveik visoje apimtyje iškeliauja bankroto administratoriui už jo darbą. Finale kreditoriai lieka bankroto procese be pinigų. 

Mano nuomone, net kartais ne kreditoriai lieka apsurdiškiausioje situacijoje, o patys vadovai ir akcininkai, kuriems teismas priteisia atlyginti žalą. Praktikoje daug kartų teko matyti ir situacijas, kuriose net ir išieškojus visą priteistą sumą, paskirsčius pinigus kreditoriams, likusi suma turėtų būtų grąžinta gi akcininkams, o tuo metu iš jų pačių turto yra vykdomas visoje apimtyje išieškojimas.

Ir jau žinau, kad skaitydami šią mano nuomonę, bankroto administratoriai pasakys, kad jiems irgi reikia kažkokiu būdu gauti atlygį iš įmonių kurių sąskaitos yra tuščios. Ir čia matyt rasime jau atsakymą, įstatymų leidėjas neparūpino pinigų bankroto proceso vedliams, todėl jie priversti ieškoti atlygio štai tokiais būdais...

Ar tai yra panašu į gerovės valstybę, kurioje turėti verslą gali būti dar ir svajonė? Spręskite patys...

Rasa

Plačiau apie mane: www.rasavaicekauskyte.lt

📞 +370 676 90078

📧 rasa@rasavaicekauskyte.lt

Komentuoti Facebook

❤️🥰😘 Žavinga dama

Tai įstatymų leidėjas numato, jog iš gautų lėšų pirmiausia atlyginama bankroto administratoriui. O be to, "kreiva" įstatyminė norma ir ta, kuri numato, jog administratorius dalyvaudamas atrankose veikia savo rizika. Įmonė tuščia vadinasi dirbi be atlygio.

Šaunuolė

administratoriai yra toks pats teroras kaip 1990 tik pasikaustes teisiskai ir ale cia savo darba tipo atlieka siaubas kazkoks ir ne kitaio[p :(

Kur paslaptis?Laimėtų bylų vis daugėja, o Jūs nuotraukose vis jaunėjate.Gal darbas puošia?☺

Nostabi moteris turbūt į teisėja 🌷💐♥️

Protinga teisininke. Tokia imt ir reik.

💙👌🥰

na, gražuola, kūūūūūū pasakysi...?

😍

Labas Ryta Skanaus Kavytes

Kokia Graži Jus , Rasa 💜

Labai grazi🌹🍒

Laimėtos bylos

Keletą metų trukęs bylynėjimasis pagaliau atnešė Kliento naudai “saldžius vaisius”

Byloje buvo kilęs ginčas dėl galimai įvykdyto “fenikso”. Kitaip tariant, ieškovas keletą metų intensyviai įrodinėjo, kad įmonės vadovas ir akcininkas privalo asmeniškai atsakyti savo turtu už ieškovo “manymu” neteisėtos veiklos perkėlimą į kitą įmonę, siekiant išimtinio tikslo – išvengti įsipareigojimų vykdymo ieškovui.

Ar girdėjote pasaką apie vadovą, kuris įmonės bankroto atveju tampa kaltu už viską, prieš visus ir visada?

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino mano argumentus išsakytus apygardos teisme. Byloje buvo prašoma priteisti žalą iš daug įmonės vadovų, akcininkų, valdybos narių. O žala, pasak ieškovo kilo nemaža, daugiau kaip 230 000 Eur.

Ar realu nusipirktą žemės sklypą grąžinti pardavėjui atgal beveik po 10 metų?

Svajonių pasaulyje būtų patogu nusipirkti daiktus ir kai jie po daug metų nebepatinka tiesiog atiduoti atgal pardavėjui ir dar atgauti tą pačią sumokėtą sumą. Kartais tarp tokių svajonių ir realybės atsiranda vos mažytė plona linija.

Naujienos

Ieškiniai direktoriams ir akcininkams bankroto bylose

Kada direktorius ir akcininkas gali sulaukti ieškinio bankroto byloje?

Tyčinis bankrotas

Rasa Vaičekauskytė: bankroto pripažinimas tyčiniu - kokias pasekmes jis sukelia?

Statybos darbų žurnalas

Statybos darbų žurnalo reikšmė ir svarumas ginčuose iki teismo ir teisme.

Statybos teisė: rangos darbų perdavimas ir defektų šalinimas

Kada statybos rangoje defektai privalo būti pašalinti? Kokios teisinės pasekmės laukia jų nepašalinus?

Iki santuokos įgyto turto dalijimas

Kam priklausys iki santuokos įgytas nekilnojamasis turtas skyrybų atveju? Ką ir kaip ginče vertins teismas?

Nesumoka už statybos rangos darbus – ką daryti?

Statybos rangos darbų apmokėjimas prasideda nuo tinkamų darbų priėmimo.

Publikacijos

Bankroto bylų sumažėjo trečdaliu – kas slypi po skaičiais?

Bankroto bylų sumažėjo trečdaliu – kas slypi po skaičiais?

Praėjusių metų viduryje įsigaliojo reikalavimas kreditoriui, kuris siekia skolininkui iškelti bankroto bylą, susimokėti 500 Eur žyminį mokestį. Kokios šio sprendimo...
Žinomos įmonės darbuotojai pakliuvo į spąstus: nei atlyginimo, nei galimybės išeiti iš darbo

Žinomos įmonės darbuotojai pakliuvo į spąstus: nei atlyginimo, nei galimybės išeiti iš darbo

Daugiau nei du mėnesius – nei atlyginimo, nei galimybės išeiti iš darbo. Su tokia situacija susidūrė dešimtys įmonės UAB „Regėjimas“...
Įmonei iškeltas bankrotas. Kiek laiko „persekioti“ vadovą?

Įmonei iškeltas bankrotas. Kiek laiko „persekioti“ vadovą?

Ar žinote, kiek metų, savaičių ar dienų po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius gali „persekioti“ direktorių ir prašyti asmeniškai atlyginti...
Kada galima reikalauti rangovo ištaisyti statybos darbų trūkumus?

Kada galima reikalauti rangovo ištaisyti statybos darbų trūkumus?

Bendra taisyklė ir aktuali teismų praktika nurodo, kad statybos rangos darbų užsakovui, priimant konkrečius atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus,...

Klientų atsiliepimai

Klientė, verslininkė p. Lina, sako, kad manimi ypač pasitiki atstovaujant teismuose. Ji vertina tai, kad padedu sudėlioti aiškią strategiją ir dirbu iki maksimalaus rezultato pasiekimo – BYLOS LAIMĖJIMO.

Man be galo malonu, apginti savo Klientų verslą teismuose ar tiesiog ikiteisminiuose ginčuose!
Ačiū už pasitikėjimą jau daugiau kaip 5 metus!

Beveik 10 metų sėkmingai statybos versle dirbantis p. Darius, sako, kad manimi pasitiki. Ar žinote koks svarbus ir kiek daug reiškiantis jausmas yra PASITIKĖJIMAS tarp atstovo ir jo Kliento? Tai yra labai daug, o gal net ir viskas…

Verslininkas p. Darius sako, kad jam patinka, kad ginčuose sudėlioju viską „pagal abėcėlę“, o teismo posėdyje esu stipri, konkreti ir aiški.

O man malonu naudoti daugiau kaip 6 metų praktines žinias statybos rangos ginčuose Klientų verslo plėtrai, stabilizavimui bei gynybai ikiteisminėje stadijoje ir žinoma, teismuose.

p. Giedrė sako, kad džiaugiasi mane atradusi savo verslo kelyje!

Klientei atvykus pas mane į kontorą, gimsta patys geriausi sprendimai. Ji sako, kad MANE REKOMENDUOJA DRĄSIAI IR KITIEMS.
Sakoma, kad praradęs pasitikėjimą daugiau nieko negali prarasti. Kiek daug prasmės šiuose žodžiuose! Pasitikėjimas tarp Kliento ir jo atstovo yra bene svarbiausia sąlyga rezultatams pasiekti.

Asmeninis dėmesys kiekvienam ir bendro tikslo siekimas – štai kas įtakoja mano Klientų ir jų verslo sėkmę!

Klientė p. Aušra mane kaip savo atstovę pasirinko atstovaujant teisme šeimos teisės klausimų sprendime.

Šeimos teisės ginčai yra itin jautrūs. Todėl pasitikėjimas savo atstovu tampa labai svarbiu. Atstovas byloje privalo girdėti ne tik Kliento poziciją visai klausimais, bet dažnu atveju jausti koks teismo sprendimas palengvintų ginčų sprendimą ateityje.

Visada sakau, kad su teismo sprendimu, reikės gyventi Klientui, o ne man. Skyrybų, vaiko bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, alimentų didinimo ar mažinimo ginčuose teisme ypač svarbus tampa tinkamas teisių ir pareigų išaiškinimas Klientui.

Ir net jeigu pagal aktualius įstatymus ir suformuotą naujausią teismų praktiką vieno ar kito klausimo sprendimo būdas prasilenkia su Kliento noru, atstovas visada privalo tai išaiškinti, įskaitant teisines pasekmes.

p. Rimantas sako, kad manimi pasitiki, nes savo darbą atlieku iki galo!

Ką tai reiškia? Tik tai, kad darbo, kurio imuosi rezultato, siekiu visomis procesinėmis priemonėmis. Kad į kiekvieną teismo posėdį ruošiuosi kaip į ezgaminą, kuriame proceso dalyviai gali nuolat keisti sudarytą strategiją, eiti ta kryptimi, kuri Klientui nepalanki, bet kurią galbūt gali pakeisti ir pasitelkus numatytus „procesinius įrankius“ priversti eiti procesą palankiu keliu…

Man svarbu ir kas vyksta po ginčo išnagrinėjimo, kaip Klientas supranta teismo sprendimą, ar tinkamai jį interpretuoja,ar žino kokiu keliu toliau jam eiti? Kokias galimybes jam suteikia įstatymai? Teismų praktika, kuri juk gali būti tam tikrais atvejais keičiama!

Atstovavimas teisme, ikiteisminiame tyrime, ginčų komisijose tampa daug lengvesnis ir ryžtingesnis, kai Klientas tavimi besąlygiškai pasitiki. Tai yra bene svarbiausia mūsų bendradarbiavimo sąlyga!

Lygiai taip pat svarbus yra aktualiausios teismų praktikos žinojimas, domėjimasis Kliento problema ir jos reguliavimo naujovėmis.

Tik žinojimas kuo kasdien „kvėpuoja“ Klientas gali sukurti stebuklus arba bent jau priartinti prie jų atsiradimo.

Susisiekime

Rasa Vaičekauskytė

  • +370 676 90078
  • rasa@rasavaicekauskyte.lt
  • Žukausko g. 25, Vilnius, Lietuva
  • LT257300010117486006 / Swedbank