Atstovavimas teisme su aiškia strategija - mano vizitinė kortelė

Atstovavimas teisme su aiškia strategija - mano vizitinė kortelė Plačiau apie mane SUSITARTI DĖL SUSITIKIMO rasa@rasavaicekauskyte.lt arba Skambinkite +370 676 90078

Socialinė komunikacija

Comments Box SVG iconsUsed for the like, share, comment, and reaction icons

Jau nuo gruodžio vidurio vėl susitiksime per TV6, šeštadieniais, anksti ryte. Kaip visada kalbėsiu apie NT ginčus, turto pirkimą, pardavimą, statybos rangos aktualijas, priverstinį iškraustymą iš patalpų, sugyventinių bei sutuoktinių turto dalybas, pardavėjų bankrotus, feniksus ir kt.

Pirmą kartą statybų laidose kalbėjau dar 2013 metais, prabėjo beveik 8 metai ir kiekvienais metais keičiasi tik temos, mano bylų sudėtingumas vis auga, o vieni didžiausių šalies rangovų, NT vystytojai ir užsakovai atiduoda į mano rankas spręsti kritinius klausimus.

Ar jau buvote spėję pasiilgti mano patarimų?🤔
... DaugiauMažiau

Jau nuo gruodžio vidurio vėl susitiksime per TV6, šeštadieniais, anksti ryte. Kaip visada kalbėsiu apie NT ginčus, turto pirkimą, pardavimą, statybos rangos aktualijas, priverstinį iškraustymą iš patalpų, sugyventinių bei sutuoktinių turto dalybas, pardavėjų bankrotus, feniksus ir kt.

Pirmą kartą statybų laidose kalbėjau dar 2013 metais, prabėjo beveik 8 metai ir kiekvienais metais keičiasi tik temos, mano bylų sudėtingumas vis auga, o vieni didžiausių šalies rangovų, NT vystytojai ir užsakovai atiduoda į mano rankas spręsti kritinius klausimus.

 Ar jau buvote spėję pasiilgti mano patarimų?🤔

It's Beginning To Look A Lot Like Christmas!🎁

Pirmi tokie metai, kai gruodis nusimato vietoje paskirtų 16 teismo posėdžių – dauguma laiko bus kontoroje, o ne posėdžių salėje. Covid paveikė ir teismų darbą, tiek kiek negalima nagrinėti bylų per zoom (nuotoliniu būdu) ar pereiti į rašytinį procesą ir kt., posėdžiai kai kurie, žinoma, vyks, kiti, ypač tie, kuriuose sudėtingose bylose būtina apklausti liudytojus, lauks jau naujų metų.

Ir keista ir kartu taip gera. Kodėl? Nes pirmas gruodis po intensyvaus mano gyvenimo dešimtmečio, kai bus ramiau lėkimo prasme.
Bet ne ramiau darbo su bylomis prasme. Nors sau pažadėjau, kad naujų bylų šiais metais jau net nesiimsiu, nes užimtumas beprotiškai didelis....Spėkite, per kiek laiko pažadą sau sulaužiau?

Per kelias dienas, nes kai pas mane ateina žmogus, kuris manyje mato paskutinę viltį ir byloje tiki tik manimi aš negaliu pasakyti NE...

Ar tokių situacijų daug? Pakankamai.

Kita vertus, šis laikas išskirtinis ir tuo, kad vis daugiau įmonių ateina spręsti pas mane, ką daryti su aplankiusi nemokumu. Nors taip ilgai jau dirbu su bankrotais, šis gruodis išskirtinis. Bankroto bylos aplankys ilgamečius verslus, už kurio stovi žmonės, kurie juos kūrė daug metų, o gal net skyrė jiems visą savo gyvenimą.

O Jūsų eglutės jau papuoštos? Nes toks jausmas, kad aš viena čia vėluoju šiais metais🤔😁
... DaugiauMažiau

Its Beginning To Look A Lot Like Christmas!🎁

Pirmi tokie metai, kai gruodis nusimato vietoje paskirtų 16 teismo posėdžių – dauguma laiko bus kontoroje, o ne posėdžių salėje. Covid paveikė ir teismų darbą, tiek kiek negalima nagrinėti bylų per zoom (nuotoliniu būdu) ar pereiti į rašytinį procesą ir kt., posėdžiai kai kurie, žinoma, vyks, kiti, ypač tie, kuriuose sudėtingose bylose būtina apklausti liudytojus, lauks jau naujų metų.

Ir keista ir kartu taip gera. Kodėl? Nes pirmas gruodis po intensyvaus mano gyvenimo dešimtmečio, kai bus ramiau lėkimo prasme. 
Bet ne ramiau darbo su bylomis prasme. Nors sau pažadėjau, kad naujų bylų šiais metais jau net nesiimsiu, nes užimtumas beprotiškai didelis....Spėkite, per kiek laiko pažadą sau sulaužiau? 

Per kelias dienas, nes kai pas mane ateina žmogus, kuris manyje mato paskutinę viltį ir byloje tiki tik manimi aš negaliu pasakyti NE... 

Ar tokių situacijų daug? Pakankamai.

Kita vertus, šis laikas išskirtinis ir tuo, kad vis daugiau įmonių ateina spręsti pas mane, ką daryti su aplankiusi nemokumu. Nors taip ilgai jau dirbu su bankrotais, šis gruodis išskirtinis. Bankroto bylos aplankys ilgamečius verslus, už kurio stovi žmonės, kurie juos kūrė daug metų, o gal net skyrė jiems visą savo gyvenimą. 

O Jūsų eglutės jau papuoštos? Nes toks jausmas, kad aš viena čia vėluoju šiais metais🤔😁

Ar direktoriaus sprendimas pardavinėti prekes už savikainą, gali virsti ieškiniu prieš jį patį?

Laimėjau bylą, kurioje po 3 metų, pagaliau pavyko apginti Klientą nuo pareikštų sudėtingų reikalavimų 200 000 Eur sumoje dėl žalos atlyginimo kreditoriams bankroto byloje!

Priimti verslo sprendimai teisminėse bylose vertinami jau po to, kai galimai sukėlė nuostolius. Tačiau tai reiškia ir tai, kad vadovo priimtas sprendimas sudaryti sandorį su atitinkamu turiniu vertinamas tam momentui, kai jis jį sudarė – ką galėjo suprasti, žinoti, numatyti ir kt. Ypač šie vertinimai tampa svarbūs po bankroto bylos iškėlimo, kai būtina ginti galimai pažeistus kreditorių interesus.

Štai mano Klientas, įmonės gereneralinis direktorius, buvo kaltinamas tuo, kad pasirašė nuostolingą sutartį, nuspresdamas kooperuotis gamybiniais, finansiniais, žmogiškaisiais resursais, profesine ir dalykine reputacija su kita įmone veikianti bendroje gamybos ir tam tikrų produktų realizavimo rinkoje.

Byloje kilo ginčas, kaip vertinti spendimą leisti šiai įmonei pardavinėti produkciją vos už savikainą? Ir ar vadovo sprendimas pereiti prie tokio sandorio su viena įmone ir nutraukti sutartis su prieš tai buvusiais užsakovais, atitinka vadovui keliamus aukštus standartus sprendimų priėmimo prasme? Juk prieš tai kiti užsakovai mokėjo rinkos kainomis, o čia jau pardavimai už savikainą?
Teismo ekspertai paskaičiavo, kad toks sprendimas sukėlė neva aiškią žalą – Kliento įmonė dėl tokio sandorio ne tik negavo pelno, bet ir tariamai patyrė beveik 600 000 Eur nuostolių. O jei pardavimai būtų būtų bent jau už rinkos kainas, nuostolis sumažėtų mažiausiai 40 proc.?

Ieškinys buvo atmestas. Byloje pavyko įrodyti, kad vadovo atsakomybė negali būti vertinama vien tik tokiais „sausais“ faktais, kurie gal ir skamba „gerai“ nurodant teismui, tačiau visada yra kita medalio pusė. Generalinis direktorius susitarė ne tik dėl to, kad vienintelis užsakovas (partneris) pirks už savikainą, bet padengs ir gamybos išlaidas, tiekėjų sąskaitas ir kt. Viso šiuo sandoriu įmonė gavo apie 4 600 000 Eur pajamų per gana trumpą laikotarpį ir sunku pasakyti ar net staiga nutraukus sandorį (prasidėjus pirmiems „negeriems“ ženklams) situacija nebūtų dar blogesnė. Juolab, kad pablogėjus situacijai ir pačioje rinkoje, Kliento užsakovas-partneris laiku nebegalėjo vykdyti mokėjimų už prekes ir skolos žaibo greičiu augo iki 400 000 Eur.

Tokio pobūdžio bylose, vadovus apginti nėra paprasta. Šios bylos labai „slidžios“ ne tik teisine, bet ir „skaičių“ prasme. Tokiam, kaip šis bylos rezultatui pasiekti, užtrukome 3 metus.

Paskutiniu metu teismuose gyniau Klientus nuo itin didelių, sudėtingų konstrukcijų ieškinių reikalavimų – akcininkus, direktorius, valdybos narius todėl būtinai su Jumis pasidalinsiu įžvalgomis iš bylų baigčių. Turiu pasidžiaugti, kad mano įdirbis tokio pobūdžio bylose, pasiteisina.
Kadangi žinau, kad tarp mano sekėjų yra daug tokių, kuriems tai labai aktualu ir kiekvieną dieną priimant sprendimus įmonėse bijo rizikos, sveria viską „už“ ir „prieš“, todėl praktine patirtimi suprantama, ne sausa teisine kalba, būtinai dalinsiuosi ir toliau.

Lietuvoje yra apie 100 000 įmonių ir mažiausiai tiek vadovų. Ar bent įsivaizduojate kiek direktorių keliauja į teismus dėl savo priimtų sprendimų? Ar tikrai ši, samdomo direktoriaus pozicija, verta būtų vadinama patraukliausia? Kiek iš Jūsų svajojate apie generalinio ar tiesiog direktoriaus kėdę?
... DaugiauMažiau

Ar direktoriaus sprendimas pardavinėti prekes už savikainą, gali virsti ieškiniu prieš jį patį?

Laimėjau bylą, kurioje po 3 metų, pagaliau pavyko apginti Klientą nuo pareikštų sudėtingų reikalavimų 200 000 Eur sumoje dėl žalos atlyginimo kreditoriams bankroto byloje!

Priimti verslo sprendimai teisminėse bylose vertinami jau po to, kai galimai sukėlė nuostolius. Tačiau tai reiškia ir tai, kad vadovo priimtas sprendimas sudaryti sandorį su atitinkamu turiniu vertinamas tam momentui, kai jis jį sudarė – ką galėjo suprasti, žinoti, numatyti ir kt. Ypač šie vertinimai tampa svarbūs po bankroto bylos iškėlimo, kai būtina ginti galimai pažeistus kreditorių interesus.

Štai mano Klientas, įmonės gereneralinis direktorius, buvo kaltinamas tuo, kad pasirašė nuostolingą sutartį, nuspresdamas kooperuotis gamybiniais, finansiniais, žmogiškaisiais resursais, profesine ir dalykine reputacija su kita įmone veikianti bendroje gamybos ir tam tikrų produktų realizavimo rinkoje. 

Byloje kilo ginčas, kaip vertinti spendimą leisti šiai įmonei pardavinėti produkciją vos už savikainą? Ir ar vadovo sprendimas pereiti prie tokio sandorio su viena įmone ir nutraukti sutartis su prieš tai buvusiais užsakovais, atitinka vadovui keliamus aukštus standartus sprendimų priėmimo prasme? Juk prieš tai kiti užsakovai mokėjo rinkos kainomis, o čia jau pardavimai už savikainą?
Teismo ekspertai paskaičiavo, kad toks sprendimas sukėlė neva aiškią žalą – Kliento įmonė dėl tokio sandorio ne tik negavo pelno, bet ir tariamai patyrė beveik 600 000 Eur nuostolių. O jei pardavimai būtų būtų bent jau už rinkos kainas, nuostolis sumažėtų mažiausiai 40 proc.?

Ieškinys buvo atmestas. Byloje pavyko įrodyti, kad vadovo atsakomybė negali būti vertinama vien tik tokiais „sausais“ faktais, kurie gal ir skamba „gerai“ nurodant teismui, tačiau visada yra kita medalio pusė. Generalinis direktorius susitarė ne tik dėl to,  kad vienintelis užsakovas (partneris) pirks už savikainą, bet padengs ir gamybos išlaidas, tiekėjų sąskaitas ir kt. Viso šiuo sandoriu įmonė gavo apie  4 600 000 Eur pajamų per gana trumpą laikotarpį ir sunku pasakyti ar net staiga nutraukus sandorį (prasidėjus pirmiems „negeriems“ ženklams) situacija nebūtų dar blogesnė. Juolab, kad pablogėjus situacijai ir pačioje rinkoje, Kliento užsakovas-partneris laiku nebegalėjo vykdyti mokėjimų už prekes ir skolos žaibo greičiu augo iki 400 000 Eur.

Tokio pobūdžio bylose, vadovus apginti nėra paprasta. Šios bylos labai „slidžios“ ne tik teisine, bet ir „skaičių“ prasme. Tokiam, kaip šis bylos rezultatui pasiekti, užtrukome 3 metus.

Paskutiniu metu teismuose gyniau Klientus nuo itin didelių, sudėtingų konstrukcijų ieškinių reikalavimų – akcininkus, direktorius, valdybos narius todėl būtinai su Jumis pasidalinsiu įžvalgomis iš bylų baigčių. Turiu pasidžiaugti, kad mano įdirbis tokio pobūdžio bylose, pasiteisina.
Kadangi žinau, kad tarp mano sekėjų yra daug tokių, kuriems tai labai aktualu ir kiekvieną dieną priimant sprendimus įmonėse bijo rizikos, sveria viską „už“ ir „prieš“, todėl praktine patirtimi suprantama, ne sausa teisine kalba, būtinai dalinsiuosi ir toliau.

Lietuvoje yra apie 100 000 įmonių ir mažiausiai tiek vadovų. Ar bent įsivaizduojate kiek direktorių keliauja į teismus dėl savo priimtų sprendimų? Ar tikrai ši, samdomo direktoriaus pozicija, verta būtų vadinama patraukliausia? Kiek iš Jūsų svajojate apie generalinio ar tiesiog direktoriaus kėdę?

2 savaites prieš

Rasa Vaičekauskytė teisinės paslaugos

... DaugiauMažiau

Ar žmogaus gyvybė verta vos 25 000 Eur?🤔

Kodėl teismai nesiryžta didinti autoįvykių metu žuvusių asmenų šeimos nariams, priteisiamos neturtinės žalos dydžio? Prašėte dalintis ir neigiama patirtimi iš bylų, tad pradėsiu dalintis, nes tikiu, kad kai kuriuose sprendimuose atpažinsite ir save arba bent jau suprasite “kas būtų, jeigu būtų”. O šiandien įrašas apie tai, kur tie žadėti 5 000 000 Eur moralinei žalai atlyginti dingo?

Nuo 2018-11-01 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta, kad civ. atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, numatyta suma yra iki 5 000 000 Eur žalos asmeniui ir iki 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tačiau teismų priteisiamos žalos nesikeičia po įstatymo pakeitimo praėjus jau net ir 2 metams.

Byloje autoįvykio metu žuvo Klientės vyras, o sūnui sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu vienos iš Lietuvos įmonių vilkiko vairuotojas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidurė su priešinga kryptimi važiuojančiu žuvusiojo automobiliu.

Mūsų kontora spalio mėn. sulaukė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje buvo keliamas klausimas dėl priteisiamų žalų didinimo ir buvo prašoma pasisakyti dėl naujai, dar 2018 metais įsigaliojusio minėto įstatymo pakeitimo neturtinių žalų priteisimo atžvilgiu.

Tačiau Teismas taktiškai išsisuko tik pasisakydamas, kad žalų dydžių nėra pagrindo didinti ir tiek. Daugiau jokių motyvų.

Nėra pagrindo? Tai leiskite paklausti, ar dar egzistuoja žemėje kokia nors aukštesnė saugoma vertybė nei žmogaus gyvybė ir sveikata? Kas dar turi įvykti eismo įvykio metu, kad moralinė žala būtų priteista bent 300 000 Eur?200 000 Eur?100 000 Eur? Mes tų 5 000 000 Eur ir neprašome bylose.

Norite sužinote kiek priteisė apeliacinės instancijos teismas (p.s.pirmos inst. teisme buvo dar mažiau)? Vertinant tai, kad Klientė (žuvusiojo žmona) yra tik iš dalies darbinga, likęs bendras su vyru paskolų likutis 60 000 Eur, šeima neteko pagrindinio maitintojo, kurio pajamos per metus būdavo ne mažiau 200 000 Eur, jos patirtus išgyvenimus ir iki šios dienos nuolatinius vizitus pas gydytojus dėl patirtų išgyvenimų ir kt. – 25 000 Eur. Sūnui, kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas –25 000 Eur + 25 000 eur žala dėl tėvo žūties.

Jeigu dar kitaip žiūrint, tada koks skirtumas ar atimta gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata, Teismas mano, kad 25 000 Eur yra pakankama suma. Tokia suma atitinka seną teismų praktiką iki įstatymo pakeitimo, kai teismai žuvusiojo sutuoktiniui priteisdavo 4334 – 31298 Eur, o vaikams 2896-30000 Eur.

Tai kaip tada atliktas įstatymo pakeitimas, kuriame aiškiai numatyta, kad kalbame apie sumas iki 5 000 000 Eur? Kam tada draudimo kompanijos bijodamos naujų teismų sprendimų persidraudė perdraudikų bendrovėse ir dėl to kilo draudimo kainos? Visai nereikėjo, nes teismų tai nedomina…

Kam reikalingi įstatymų pakeitimai, jeigu jais niekas nenori vadovautis? Nors nenori, gal nelabai tinkamas žodis, Teismas, matyt, pabijojo padiktuoti naujas sumas žemesnės instancijos teismams ir “stuburo parodyti” nesugebėjo. Kokia dar vertybė aukštesnė už gyvybę egzistuoja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme?

Ar norite, kad daugiau dalinčiausi ir bylų baigtimis, kurios nėra racionalios? Gal net itin skausmingos ir vertos Europos Žmogaus Teisių Teismo?
... DaugiauMažiau

Ar žmogaus gyvybė verta vos 25 000 Eur?🤔

Kodėl teismai nesiryžta didinti autoįvykių metu žuvusių asmenų šeimos nariams, priteisiamos neturtinės žalos dydžio? Prašėte dalintis ir neigiama patirtimi iš bylų, tad pradėsiu dalintis, nes tikiu, kad kai kuriuose sprendimuose atpažinsite ir save arba bent jau suprasite “kas būtų, jeigu būtų”. O šiandien įrašas apie tai, kur tie žadėti 5 000 000 Eur moralinei žalai atlyginti dingo?

Nuo 2018-11-01 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta, kad civ. atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, numatyta suma yra iki 5 000 000 Eur žalos asmeniui ir iki 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tačiau teismų priteisiamos žalos nesikeičia po įstatymo pakeitimo praėjus jau net ir 2 metams. 

Byloje autoįvykio metu žuvo Klientės vyras, o sūnui sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu vienos iš Lietuvos įmonių vilkiko vairuotojas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidurė su priešinga kryptimi važiuojančiu žuvusiojo automobiliu. 

Mūsų kontora spalio mėn. sulaukė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje buvo keliamas klausimas dėl priteisiamų žalų didinimo ir buvo prašoma pasisakyti dėl naujai,  dar 2018 metais įsigaliojusio minėto įstatymo pakeitimo neturtinių žalų priteisimo atžvilgiu. 

Tačiau Teismas taktiškai išsisuko tik pasisakydamas, kad žalų dydžių nėra pagrindo didinti ir tiek. Daugiau jokių  motyvų.

Nėra pagrindo? Tai  leiskite paklausti, ar dar egzistuoja žemėje kokia nors aukštesnė saugoma vertybė nei žmogaus gyvybė ir sveikata? Kas dar turi įvykti eismo įvykio metu, kad moralinė žala būtų priteista bent 300 000 Eur?200 000 Eur?100 000 Eur? Mes tų 5 000 000 Eur ir neprašome bylose.

Norite sužinote kiek priteisė apeliacinės instancijos teismas (p.s.pirmos inst. teisme buvo dar mažiau)? Vertinant tai, kad Klientė (žuvusiojo žmona) yra tik iš dalies darbinga, likęs bendras su vyru paskolų likutis 60 000 Eur, šeima neteko pagrindinio maitintojo, kurio pajamos per metus būdavo ne mažiau 200 000 Eur, jos patirtus išgyvenimus ir iki šios dienos nuolatinius vizitus pas gydytojus dėl patirtų išgyvenimų ir kt. – 25 000 Eur. Sūnui, kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas –25 000 Eur + 25 000 eur žala dėl tėvo žūties.

Jeigu dar kitaip žiūrint, tada koks skirtumas ar atimta gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata, Teismas mano, kad 25 000 Eur yra pakankama suma. Tokia suma atitinka seną teismų praktiką iki įstatymo pakeitimo, kai teismai žuvusiojo sutuoktiniui priteisdavo 4334 – 31298 Eur, o vaikams 2896-30000 Eur.

Tai kaip tada atliktas įstatymo pakeitimas, kuriame aiškiai numatyta, kad kalbame apie sumas iki 5 000 000 Eur? Kam tada draudimo kompanijos bijodamos naujų teismų sprendimų persidraudė perdraudikų bendrovėse ir dėl to kilo draudimo kainos? Visai nereikėjo, nes teismų tai nedomina…

Kam reikalingi įstatymų pakeitimai, jeigu jais niekas nenori vadovautis? Nors nenori, gal nelabai tinkamas žodis, Teismas, matyt, pabijojo padiktuoti naujas sumas žemesnės instancijos teismams ir “stuburo parodyti” nesugebėjo. Kokia dar vertybė aukštesnė už gyvybę egzistuoja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme? 

Ar norite, kad daugiau dalinčiausi ir bylų baigtimis, kurios nėra racionalios? Gal net itin skausmingos ir vertos Europos Žmogaus Teisių Teismo?

Ir kodėl manęs ši istorija nestebina?💉

Nes tokių ar panašių atvejų matau, su jais dirbu. Pacientų žalos atlyginimo komisija kaip ir dažniausiai būna, skundą atmeta, akreditavimo tarnyba pažeidimų nenustato. Kaltų nerasta – suleido vaistus (pamanykite, didesnę dozę be leidimo - nieko čia tokio), žmogus iššoko pro langą, nu tragedija, bet..ką, pasak jų jau čia padarysi?

Aš kartais galvoju ar dar tikrai ta pacientų žalos atlyginimo komisija reikalinga? Nes kaip nagrinėja skundą, taip išvados tokios, kad nežinai nuo kurio galo ir kaip skaityti. Gavusi skundą, esant pagrindui komisija kreipiasi dėl išvados surašymo pvz. į kokią nors gydymo įstaigą, paskirtieji „ekspertai“ surašo išvadas net neapžiūrėję žmogaus (jei jis pvz. gyvas ir padaryti sužalojimai ar buvo netinkamas gydymas, netinkamos injekcijos, plastinės operacijos ir kt.) arba dar, man labai patinka kaip jie daro išvadas net iš nekokybiškų fotonuotraukų, kurias sugeba tik jie patys įžiūrėti. Objektyvumas „maksimalus“, turbūt tą suprantate..

Jau daugiau nesiplėsiu apie šios komisijos „ekspertų“ išvadas. Bet trumpai paminėsiu dar vieną „žaizdą“ šia tema – pabandykite įrodyti netinkamą odontologų darbą ir sukeltas pasekmes priežastiniame ryšyje! Teismo ekspertų – tiesiog nėra, yra dar pora variantų ką galite bandyti įrodinėdami, bet nežinia ar pasiteisins.

Akivaizdu, kad ši komisija, jos veiklos metodai ir pačių komisijos narių sudėties skyrimas reikalauja pokyčių ir nedelsiant!

Šioje situacijoje kartais gelbėja tai, kad po intensyvaus bylos nagrinėjimo, atsiranda teisėjas, kuris stabdo visa tai ir priima sprendimą tokį, koks seniai turėjo „gimti“ dar pacientų žalos atlyginimo komisijoje.

Bet ar tikrai žmogaus gyvybė verta 6000 Eur? Ok, jis buvo sergantis, ar tai reiškia, kad nevertas gyventi?

Tikiuosi, kad artimieji nenuleis rankų ir išnaudos visus teisinius instrumentus ir instancijas.

Ir sakote prokuratūra neturi čia ką veikti, kai žmogui neteisėtai (be gydytojo leidimo) suleista didesnė vaistų dozė ir jis ne laisva valia, o galimai jų veikiamas iššsoka pro langą? Čia viskas ok? Prokurorai, alio???🤔
... DaugiauMažiau

Ir kodėl manęs ši istorija nestebina?💉 

Nes tokių ar panašių atvejų matau, su jais dirbu. Pacientų žalos atlyginimo komisija kaip ir dažniausiai būna, skundą atmeta, akreditavimo tarnyba pažeidimų nenustato. Kaltų nerasta – suleido vaistus (pamanykite, didesnę dozę be leidimo - nieko čia tokio), žmogus iššoko pro langą, nu tragedija, bet..ką, pasak jų jau čia padarysi?

Aš kartais galvoju ar dar tikrai ta pacientų žalos atlyginimo komisija reikalinga? Nes kaip nagrinėja skundą, taip išvados tokios, kad nežinai nuo kurio galo ir kaip skaityti. Gavusi skundą, esant pagrindui komisija kreipiasi dėl išvados surašymo pvz. į kokią nors gydymo įstaigą, paskirtieji „ekspertai“ surašo išvadas net neapžiūrėję žmogaus (jei jis pvz. gyvas ir padaryti sužalojimai ar buvo netinkamas gydymas, netinkamos injekcijos, plastinės operacijos ir kt.) arba dar, man labai patinka kaip jie daro išvadas net iš nekokybiškų fotonuotraukų, kurias sugeba tik jie patys įžiūrėti. Objektyvumas „maksimalus“, turbūt tą suprantate.. 

Jau daugiau nesiplėsiu apie šios komisijos „ekspertų“ išvadas. Bet trumpai paminėsiu dar vieną  „žaizdą“ šia tema – pabandykite įrodyti netinkamą odontologų darbą ir sukeltas pasekmes priežastiniame ryšyje! Teismo ekspertų – tiesiog nėra, yra dar pora variantų ką galite bandyti įrodinėdami, bet nežinia ar pasiteisins. 

Akivaizdu, kad ši komisija, jos veiklos metodai ir pačių komisijos narių sudėties skyrimas reikalauja pokyčių ir nedelsiant!

Šioje situacijoje kartais gelbėja tai, kad po intensyvaus bylos nagrinėjimo, atsiranda teisėjas, kuris stabdo visa tai ir priima sprendimą tokį, koks seniai turėjo „gimti“ dar pacientų žalos atlyginimo komisijoje.

Bet ar tikrai žmogaus gyvybė verta 6000 Eur? Ok, jis buvo sergantis, ar tai reiškia, kad nevertas gyventi?

Tikiuosi, kad artimieji nenuleis rankų ir išnaudos visus teisinius instrumentus ir instancijas.

Ir sakote prokuratūra neturi čia ką veikti, kai žmogui neteisėtai (be gydytojo leidimo) suleista didesnė vaistų dozė ir jis ne laisva valia, o galimai jų veikiamas iššsoka pro langą? Čia viskas ok? Prokurorai, alio???🤔

Laimėtos bylos

Žala bankroto byloje – priteisime visada iš vadovo?

Laimėjau itin sudėtingą bylą, kurioje Klientas buvo kaltinamas iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių nuostolių atlyginimu! 2 000 000 Eur – prisiimti trumpalaikiai įsipareigojimai, 1 700 000 Eur – skolos tiekėjams,...

Ar sutuoktinio liga daro įtaką turto pasidalinimui?

Vienam sutuoktiniui 296 000 Eur, kitam 14 000 Eur? Ar gali tokiomos proporcijomis jie pasidalinti turtą būnant santuokoje? Laimėjau bylą, kurioje pavyko apginti Kliento interesus įrodant, kad sutuoktinių laisva valia...

Įmonė ties bankroto riba: ar direktorius gali pasirašyti naujas sutartis?

Laimėjau bylą, kurioje bankroto byloje apgyniau Kliento, buvusio įmonės vadovo, interesus. Kokias pareigas įmonės vadovui sukuria 6.4 mln. Eur pradelstų įsipareigojimų suma? Kaip ir kada pradeda vyrauti kreditorių interesai? Kada...

Sandoris fiktyvus – ar bus lengva tai įrodyti?

Laimėjau bylą, kurioje pavyko įrodyti, kad mano Klientas nesudarė fiktyvaus sandorio 120 000 Eur mokėjimui atlikti ir jam pinigai privalo būti grąžinti.

Tyčinis bankrotas – siekis (at)gauti pinigus ar pasodinti į kalėjimą?

Laimėjau bylą, kurioje Klientą pavyko apginti nuo reikalavimo bankrotą pripažinti tyčiniu. O tai reiškia ne ką kitą, o tai, kad Kliento atžvilgiu jau neįmanoma ir įrodyti, kad jis padarė žalą...

Ar tėvas atsako už sūnaus „nuodėmes“ versle?

Apgyniau Klientą nuo beveik 100 000 Eur ieškinio byloje! Klientas buvo kaltinamas tuo, kad netrukus po įmonės įsteigimo, būdamas vadovu užpirko prekių už beveik 80 000 Eur ir už jas...

Keletą metų trukęs bylynėjimasis pagaliau atnešė Kliento naudai “saldžius vaisius”

Byloje buvo kilęs ginčas dėl galimai įvykdyto “fenikso”. Kitaip tariant, ieškovas keletą metų intensyviai įrodinėjo, kad įmonės vadovas ir akcininkas privalo asmeniškai atsakyti savo turtu už ieškovo “manymu” neteisėtos veiklos...

Ar girdėjote pasaką apie vadovą, kuris įmonės bankroto atveju tampa kaltu už viską, prieš visus ir visada?

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino mano argumentus išsakytus apygardos teisme. Byloje buvo prašoma priteisti žalą iš daug įmonės vadovų, akcininkų, valdybos narių. O žala, pasak ieškovo kilo nemaža, daugiau kaip 230...

Ar realu nusipirktą žemės sklypą grąžinti pardavėjui atgal beveik po 10 metų?

Svajonių pasaulyje būtų patogu nusipirkti daiktus ir kai jie po daug metų nebepatinka tiesiog atiduoti atgal pardavėjui ir dar atgauti tą pačią sumokėtą sumą. Kartais tarp tokių svajonių ir realybės...

Pokalbiai su Rasa Vaičekauskyte

Publikacijos

Skolininkų bėdos: klampina melas, azartiniai žaidimai, vartojimo paskolos

Jei jau paskolos paimtos ir atsirado mokumo sutrikimų, konsultuokitės, ieškokite sprendimų kuo greičiau.

Įtariamuoju tapęs Š.Narbutas kritikavo STT, o dabar jam uždrausta kalbėti apie bylą: ar tai teisinga?

"Mano nuomone, BK 177 str. yra tik deklaratyvi norma skirta tam, kad pasirinkus patogų laiką prokuroras ar kiti ikiteisminio tyrimo...

Didžiulės sumos netekęs L. Kleiza kreipėsi į teismą: suvystė „Anties“ gitaristas

„Mane tiesiog apvogė – tuos pinigus atėmė iš mano šeimos, mano vaiko ateities“, – apmaudą liejo buvusi krepšinio žvaigždė Linas...

Įmonių bankrotas – štai ką naujo atnešė 2020-ieji

Kas laukia įmonių, kurios turi ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau realiai yra mokios? Ar kreditoriai lengviau tokioms įmonėms iškels bankroto bylas? Kaip...

Naujienos

Rasa Vaičekauskytė „Labame ryte“

Laidoje kalbama apie skyrybų bylas, privalomąją mediaciją, naujausią teismų praktiką.

Rasa Vaičekauskytė DELFI kalba apie privalomosios mediacijos minusus skyrybų bylose

Nuolat atstovauju teisme skyrybų bylose ir puikiai žinau, kad jeigu viena iš šalių yra kategoriškai nusiteikusi kitos atžvilgiu, ypač kai...

Ieškiniai direktoriams ir akcininkams bankroto bylose

Kada direktorius ir akcininkas gali sulaukti ieškinio bankroto byloje?

Tyčinis bankrotas

Rasa Vaičekauskytė: bankroto pripažinimas tyčiniu - kokias pasekmes jis sukelia?

Statybos darbų žurnalas

Statybos darbų žurnalo reikšmė ir svarumas ginčuose iki teismo ir teisme.

Statybos teisė: rangos darbų perdavimas ir defektų šalinimas

Kada statybos rangoje defektai privalo būti pašalinti? Kokios teisinės pasekmės laukia jų nepašalinus?

Klientų atsiliepimai

Klientė, verslininkė p. Lina, sako, kad manimi ypač pasitiki atstovaujant teismuose. Ji vertina tai, kad padedu sudėlioti aiškią strategiją ir dirbu iki maksimalaus rezultato pasiekimo – BYLOS LAIMĖJIMO.

Man be galo malonu, apginti savo Klientų verslą teismuose ar tiesiog ikiteisminiuose ginčuose!
Ačiū už pasitikėjimą jau daugiau kaip 5 metus!

Beveik 10 metų sėkmingai statybos versle dirbantis p. Darius, sako, kad manimi pasitiki. Ar žinote koks svarbus ir kiek daug reiškiantis jausmas yra PASITIKĖJIMAS tarp atstovo ir jo Kliento? Tai yra labai daug, o gal net ir viskas…

Verslininkas p. Darius sako, kad jam patinka, kad ginčuose sudėlioju viską „pagal abėcėlę“, o teismo posėdyje esu stipri, konkreti ir aiški.

O man malonu naudoti daugiau kaip 6 metų praktines žinias statybos rangos ginčuose Klientų verslo plėtrai, stabilizavimui bei gynybai ikiteisminėje stadijoje ir žinoma, teismuose.

p. Giedrė sako, kad džiaugiasi mane atradusi savo verslo kelyje!

Klientei atvykus pas mane į kontorą, gimsta patys geriausi sprendimai. Ji sako, kad MANE REKOMENDUOJA DRĄSIAI IR KITIEMS.
Sakoma, kad praradęs pasitikėjimą daugiau nieko negali prarasti. Kiek daug prasmės šiuose žodžiuose! Pasitikėjimas tarp Kliento ir jo atstovo yra bene svarbiausia sąlyga rezultatams pasiekti.

Asmeninis dėmesys kiekvienam ir bendro tikslo siekimas – štai kas įtakoja mano Klientų ir jų verslo sėkmę!

Klientė p. Aušra mane kaip savo atstovę pasirinko atstovaujant teisme šeimos teisės klausimų sprendime.

Šeimos teisės ginčai yra itin jautrūs. Todėl pasitikėjimas savo atstovu tampa labai svarbiu. Atstovas byloje privalo girdėti ne tik Kliento poziciją visai klausimais, bet dažnu atveju jausti koks teismo sprendimas palengvintų ginčų sprendimą ateityje.

Visada sakau, kad su teismo sprendimu, reikės gyventi Klientui, o ne man. Skyrybų, vaiko bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, alimentų didinimo ar mažinimo ginčuose teisme ypač svarbus tampa tinkamas teisių ir pareigų išaiškinimas Klientui.

Ir net jeigu pagal aktualius įstatymus ir suformuotą naujausią teismų praktiką vieno ar kito klausimo sprendimo būdas prasilenkia su Kliento noru, atstovas visada privalo tai išaiškinti, įskaitant teisines pasekmes.

p. Rimantas sako, kad manimi pasitiki, nes savo darbą atlieku iki galo!

Ką tai reiškia? Tik tai, kad darbo, kurio imuosi rezultato, siekiu visomis procesinėmis priemonėmis. Kad į kiekvieną teismo posėdį ruošiuosi kaip į ezgaminą, kuriame proceso dalyviai gali nuolat keisti sudarytą strategiją, eiti ta kryptimi, kuri Klientui nepalanki, bet kurią galbūt gali pakeisti ir pasitelkus numatytus „procesinius įrankius“ priversti eiti procesą palankiu keliu…

Man svarbu ir kas vyksta po ginčo išnagrinėjimo, kaip Klientas supranta teismo sprendimą, ar tinkamai jį interpretuoja,ar žino kokiu keliu toliau jam eiti? Kokias galimybes jam suteikia įstatymai? Teismų praktika, kuri juk gali būti tam tikrais atvejais keičiama!

Atstovavimas teisme, ikiteisminiame tyrime, ginčų komisijose tampa daug lengvesnis ir ryžtingesnis, kai Klientas tavimi besąlygiškai pasitiki. Tai yra bene svarbiausia mūsų bendradarbiavimo sąlyga!

Lygiai taip pat svarbus yra aktualiausios teismų praktikos žinojimas, domėjimasis Kliento problema ir jos reguliavimo naujovėmis.

Tik žinojimas kuo kasdien „kvėpuoja“ Klientas gali sukurti stebuklus arba bent jau priartinti prie jų atsiradimo.

Susisiekime

Advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė

Advokatės Jolantos Danišauskienės kontora

 
  • +370 676 90078
  • rasa@rasavaicekauskyte.lt
  • Žukausko g. 25, Vilnius, Lietuva
  • LT257300010117486006 / Swedbank

Call Now Button